Nereikia tuščiai pykti ant Rolando Pakso. Reiktų galvoti apie valstybę.
Visuomenė ir politikai, taip pat draugiškos šalys teikia daug reikšmės Lietuvos prezidento apkaltai. Vieni laukia, kad ji baigtųsi teigiamai šiai rytinės Baltijos valstybei, taip atgausiančiai gerą vardą; kiti Lietuvoje laukia teigiamos baigties R. Paksui. Treti tiesiog spėlioja, kokie bus balsavimo Seime rezultatai, eina lažybų.
Visa tai nebėra pirmaeiliai dalykai pažvelgus į moralinę politinę įvykio esmę. Lietuva jau dabar neturi prezidento, kuris būtų kam nors moralinis autoritetas. Nebėra prezidento, kuris atliktų savo pagrindinę pareigą - garbingai atstovauti valstybei tarptautinėje scenoje.
Sulaužė priesaiką už pinigus - tokia yra neatšaukiama ir pasauly nuskambėjusi Konstitucinio Teismo išvada. Neįmanoma surinkti kitų šalių prezidentus, karalius, valstybės kanclerius ar premjerus ir jų akivaizdoje pasijuokti iš savo šalies Konstitucinio Teismo. Prieš tai dar viešai pasijuokus iš kokio nors “mums nereikalingo” Italijos prezidento.
Joks balsavimas negali atšaukti Konstitucinio Teismo verdikto. Jo negali atšaukti ir jokie nauji rinkimai. Priesaikos sulaužymas, o dar už pinigus, lieka visam gyvenimui. Tai neterminuota.
Tuomet dėl ko vyksta ir kieno kova? Prezidentūra stengiasi įpiršti vaizdą, lyg vieni “už Paksą”, o kiti - “prieš Paksą”. Tikrovė kitokia. Už R. Paksą kaip žmogų buvo, gal ir tebėra, visi tie, kurie patarė jam atsistatydinti (kai kas, tiesa, pernelyg šiurkščiai). Prieš R. Paksą veikė tie, kurie juo naudojosi, kai šantažavo ir reketavo. Ir dabar vieni - už padoresnį viešąjį Lietuvos vardą, kiti - už tarnybas Prezidentūroje, įskaitant ir pačią aukščiausią. Jeigu Seime pristigs kelių senų LDDP balsų, kad R. Paksą atleistų iš tarnybos, tai ir tereikš palikimą tarnyboje. O ko jis ten galėtų pareikalauti, pavyzdžiui, iš sulaužiusio priesaiką teisėjo?
Pasauly gerbiamo prezidento Lietuva jau vis tiek neturi. Todėl reikia baigti kivirčus dėl antraeilių dalykų, nesipykti dėl apkaltos nei šeimose, nei gatvėse. Procedūra įvyks ir turėsim tai, ko esame verti.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.
