Birželio 13 d. pirmą kartą vyks rinkimai į Europos Parlamentą (EP) ir 13 Lietuvos atstovų nuo liepos vidurio atstovaus mūsų šaliai 732 vietas turinčiame EP. Neabejotina, kad po rinkimų mums visiems žinios iš Briuselio taps dar įdomesnės ir svarbesnės. Apie oficialius EP veiklos principus jau daug rašyta, tad čia norėjau pristatyti neformaliąją EP narių gyvenimo pusę.
“Nedemokratiškos” žurnalistų darbo sąlygos
Man kaip žurnalistui, EP stebėtoju Briuselyje dirbusiam metus laiko, pirmiausia krito į akis tai, kad Europos Parlamente žurnalistų darbo sąlygos smarkiai skiriasi nuo darbo sąlygų Lietuvoje. Demokratijos, mūsų supratimu, ten nėra - žurnalistams labai aiškiai yra nustatytos vietos, kur jie gali kalbinti parlamentarus, kur juos galima filmuoti. Ten visi gerai žino, kas yra tvarka, o kas yra netvarka ir chamizmas. Taisyklės gana griežtos: žurnalistams kategoriškai draudžiama eiti į posėdžių salę, negalima nesusitarus vaikščioti po Europos Parlamento rūmus. Jei žurnalistas nori filmuoti darbo kabinetą, jis turi susitarti ir su europarlamentaru, ir su Parlamento apsauga. Žurnalistams neleidžiama filmuoti EP kavinėse. Beje, Europos parlamente yra kavinė, skirta tik parlamentarams ir jų svečiams, ten žurnalistams draudžiama filmuoti netgi į kavinės pusę. Pas mus žurnalistai nesibodi net sėdėti tualete ir klausytis, ką išėję parūkyti kalba Seimo nariai, o ten tokių dalykų nebūna. EP nariai visada mielai bendrauja su žurnalistais ir atsako į klausimus, kurie yra labai profesionalūs. Žiniasklaidos atstovai visada teiraujasi vieno ar kito parlamentaro nuomonės ir niekas niekada neklausia, kas buvo svarstoma ar kitų panašių dalykų, į kuriuos galima rasti atsakymą kad ir internete.
Europarlamento “dienos sriuba”
Europarlamentarai pietauja dažniausiai Parlamente. Ten didžiulėje savitarnos valgykloje priešpiečiams (maždaug nuo 11 iki 15 val.) būna didelis įvairių patiekalų pasirinkimas. Beje, paprastai būna vos vieno pavadinimo sriuba, tad europarlamentarai, kaip ir mes, taip pat valgo “dienos sriubą”. Pavalgyti priešpiečius (mūsiškai - vis dar pietus) galima maždaug už 10 eurų (apie 35 litus), o tai yra gerokai pigiau nei mieste. Priimta valgant pasiimti ir nedidelį alaus ar vyno buteliuką, nors niekas tuo nepiktnaudžiauja. Yra ir ganėtinai brangus EP nariams skirtas restoranas, kur galima ateiti dalykinių pietų ar su svečiais. Ten kainos jau daug didesnės. Vakare Briuselyje parlamentarai paprastai eina į barus alaus ar vyno. Aš ten turėjau savo mėgstamą, jau per 100 metų veikiantį barą Belgijos sostinės senamiestyje, kur gerdavau savo mėgstamą “Šimėj” alų, gaminamą pagal senovinį vienuolių receptą. Įdomu tai, kad “didelis” šio stipraus alaus bokalas čia yra tik 300 ml, o “mažas” - 200 ml. Beje, tam pačiame bare kone kasdien sutikdavau vieną profesorių iš Lietuvos, kuris Briuselio universitete dėsto lietuvių ir rusų kalbą.
Viešbučių ir butų kainos panašios
Europarlamentarai gyvenimui paprastai renkasi viešbučius ar nuomoja butus. Briuselyje aš gyvenau nedideliame privačiame 8 numerius turinčiame viešbutyje “Europa”, kur už vienvietį kambarį per dieną tekdavo sumokėti 60 eurų (apie 200 litų). Beje, dvivietis kainuoja neką daugiau - 70 eurų. Nuomojamo buto kaina panaši, tad vienokį ar kitokį Lietuvos atstovų Europarlamente apsisprendimą nulemdavo individualūs poreikiai. Vienų apsisprendimą gyventi viešbutyje nulėmė noras neapsiversti daiktais ir į kainą įeinančios paslaugos, kiti nuspręsdavo nuomotis butą.
Moterimis Europoje labiau pasitikima
Iš pirmo žvilgsnio į Europos Parlamentą išrinktų moterų maždaug triskart daugiau nei Seime. Man atrodo, kad Vakarų Europos šalyse apskritai labiau pasitikima moterimis, bet šeimos labai daug praranda, kai moteris visą savaitę praleidžia ne namuose, o grįžta tik savaitgalį. Daugeliui europarlamentarų tenka atsakyti į sunkų klausimą: pasiimti į Briuselį šeimą ar ne? Klausimas daugeliui labai sudėtingas. Mano nuomone, auklėjimo ir švietimo pagrindus (lietuvių kalba, vertybės, kultūra) reikia įgyti Lietuvoje. Nenorėčiau, kad mano vaikai gerai išmanytų tarptautinę teisę, bet nemokėtų lietuviškų papročių. Vėliau studentai jau būtinai turi metus kitus pabendrauti su to paties amžiaus kitų šalių atstovais.
Gėjai visus kviesdavo apsilankyti
EP veikia daug įvairių parlamentinių grupių. Viena iš jų yra oficialiai įteisinta, aktyviai veikianti… gėjų ir lesbiečių parlamentinė grupė, vienijanti net keliasdešimt atstovų. Kiti parlamentarai nuolat gaudavo kvietimus apsilankyti šios grupės susitikimuose. Aš taip ir neprisiruošiau pasinaudoti kvietimu apsilankyti jų darbo grupėje, nes neturėjau nei laiko, nei didelio noro. Skatino nueiti pažiūrėti “žurnalistinis smalsumas”, bet iš atsiunčiamų gėjų ir lesbiečių parlamentinės grupės posėdžių darbotvarkės man maždaug buvo aišku, apie ką ten kalbama - apie gėjų ir lesbiečių teises. Mano nuomone, gėjai ir lesbietės ir taip turi per daug teisių ir per mažai pareigų.
Lobistai atimdavo laisvalaikį
Kadangi po įtemptos darbo savaitės europarlamentarai savaitgaliui vykdavo namo, poilsiui laiko Briuselyje likdavo labai mažai. Laisvalaikį dar labiau sutrumpindavo įvairių lobistų organizacijų rengiami debatų pietūs (dinner debate). Tokie susitikimai vykdavo po darbo, tarp septintos ir devintos valandos vakare, juose prie pietų stalo būdavo pristatinėjami lobistams svarbūs klausimai. Ypač aktyviai į savo renginius mus kviesdavo transporto ir energetikos klausimais užsiimančios lobistų grupės. Šitaip Europarlamente “stumiami” įvairūs įstatymai ir įstatymų pataisos.
Trys savaitės Briuselyje, savaitė Strasbūre
Nemažai maišaties Europos Parlamento darbe sukeldavo veiklos funkcijų padalijimas tarp Briuselio ir Strasbūro. Parlamento politinių grupių ir komitetų posėdžiai tris savaites vykdavo Briuselyje, po to visas Europarlamentas, t.y. keli tūkstančiai žmonių, kartą per mėnesį vienai savaitei vykdavo į Strasbūrą, kur būdavo rengiami vien EP sesijos posėdžiai, nes Strasbūre yra pagrindinė EP posėdžių salė. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad reikia užbaigti tokią praktiką ir liautis švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus. Be to, ir mums teko papildomai važinėti ir būstą nuomotis dar ir Strasbūre.
Nepamiršom ir krepšinio
Belgijoje, aišku, populiariausia sporto šaka yra futbolas. Tačiau dirbdami Europos Parlamente, nepamiršom ir krepšinio. Dėl jau minėtos trinties tarp Briuselio ir Strasbūro, Strasbūro miesto vadovai paprastai labai stengdavosi, kad Europos šalių pasiuntiniams čia patiktų, todėl tuo pasinaudoję mes net įsigudrinome Strasbūro merės išprašyti sporto salę, kur kartą per savaitę žaidėme krepšinį. Iki tarpparlamentinių varžybų nepriėjome, bet esu įsitikinęs, kad Lietuvos atstovai būtų vieni iš stipriausių. Be krepšinio tarp europarlamentarų dar populiarus ir tenisas. Partnerių tenisui aš rasdavau net Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Strasbūre.
Reikia išmokti savimi sudominti
Mums, mažos tautos atstovams, buvo malonu girdėti, kad europarlamentarai yra išsilavinę žmonės ir gerai žino, kur yra ta mūsų Lietuva. Tačiau pastebėjau, kad Europos Parlamente irgi yra intrigų, nors jų daug mažiau nei Lietuvoje, kur tai jau tampa mūsų nacionaliniu bruožu. Bendravimo su Briuselio biurokratais stilius, palyginti su Maskvos biurokratais, jau visai kitoks - racionalesnis, civilizuotesnis. Bet kad ir kokie būtų įstatymai, viską sprendžia žmonės, dėl to reikia išmokti su jais bendrauti ir juos sudominti.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.
