Remigijus RAINYS
Pirmą kartą Vytautas Budrys (27 m.) buvo teisiamas už dezertyravimą iš armijos, po to du kartus - už vagystes. Tačiau sugrįžęs iš kolonijos Vytautas namiškiams stengėsi pagelbėti, versdavosi atsitiktiniais darbais. Anot Šakališkių kaimo (Molėtų raj.) gyventojų, jis net parsisamdydavo Alvydui Andrulėnui (27 m.), kuris jį, bei Gintautą Gaidelį veždavosi į savo sodybą Justiniškių kaime virti naminės degtinės ir mokėdavo po trisdešimt litų per dieną. Tiesa, pasak šmaikštuolių, didžiąją dalį uždarbio V. Budrys atsiimdavo samane, kurią retai kada parsinešdavo į namus. Belieka spėlioti, ar A. Andrulėnas žmones iš taip toli vežiodavosi todėl, kad savo buvusiais kraštiečiais labiau pasitikėjo, ar šie žinojo kokį ypatingą naminukės, Šakališkėse vaidinamos "Labanorska degtine", gamybos receptą.
Tą dieną Vytautas Budrys su kaimynais susiruošė parvežti Teodorui Lucevui metalinę krosnį.
Deja, nei tą vakarą, nei kitą rytą savo vyrų nesulaukė nei A. Budrienė, nei V. Gaidelienė, o senasis Teodoras veltui maišė krosnies statybai paruoštą molį. Pirkėjų ekipažas buvo labai maloniai sutiktas Mičionėlių kaime pas Vytauto dėdę G. Budrį, kuris net atsisakė pinigų už krosnelę. V Budrys, supratęs, kad pusšimtis litų jam nukrito kaip iš dangaus, labai apsidžiaugė ir paskelbė, kad krosnį reikia aplaistyti, o vaišinsiąs jis. Prieštaraujančiųjų nebuvo, todėl trijulė nuvažiavo į A. Andrulėno sodybą Justiniškių kaime ir įsitaisė pirtelėje. Ant stalo tuoj atsirado Vytauto nupirkti naminukės buteliai. Savo dalį padėjo ir Alvydas, pridėjęs dar ir vakar virtos vištienos. Vyrai ragavo nesivaržydami, vėliau į kompaniją priėmė ir netikėtai užsukusį Alvydo kaimyną. Pirmasis vakaras prabėgo tiesiog nepastebimai ir vienas po kito sugėrovai užsnūdo tiesiog savo "darbo vietose".
Prabudę vyrukai nežinojo, kuri dabar valanda, mat neturėjo laikrodžių. Nusprendę, kad geriau vėliau nei per anksti, visi vėl susibūrė prie stalo ir ėmė taisyti sveikatą. Pirmasis incidentas kilo, kai V. Budrys, užuot kaip visi gėręs iš taurelės, naminukę ėmė maukti iš bokaliuko ir taip pasikėsino partnerius apgerti. Kompanionai ne juokais išsigando, kai šis staiga iš už bato aulo išsitraukė peilį ir ėmė mojuoti sugėrovams prieš nosis. Pirmasis ant Vytauto šoko Gintautas Gaidelis ir apglėbęs per juosmenį bandė sugriebti už rankų. Jam į pagalbą atskubėjęs Alvydas Andrulėnas išmušė iš rankų peilį ir abu vyrai solidariai po kelis kartus užvožė agresyviajam draugeliui į galvą tikėdamiesi nuraminti. Vytautas iš tiesų nurimo ir paguldytas nuošaliau net nejudėjo. Vyrai dar kiek pasivaišino, tačiau pastebėję, kad lauke pradeda temti, išskubėjo į Šakališkes. V. Budrį paguldė ant galinės sėdynės, o Alvydas su Gintautu įsitaisė priekyje.
Jau sutemus atvykę į Šakališkes vyrai iš priekabos iškrovė krosnies dalis, o štai Vytauto nunešti iki lovos nebepajėgė. Talkon teko kviestis kaimynystėje gyvenantį Antaną Jutelį. Trise šiaip ne taip nutempė nelaimėlį į kambarį ir paguldė. Tada G. Gaidelis nutapseno namo, o A. Andrulėnas, kieme palikęs priekabą, išvažiavo. Naktį Teodoro Lucevo sūnus Artūras ėjo atsigerti ir suprato, kad svainis jau nekvėpuoja. Vyrukas apčiupinėjo Vytauto kūną ir įsitikino, kad šis visiškai atšalęs. Artūras pažadino tėvą ir tas iškvietė policiją. Atrodo, jog su bylą, iškeltą už nužudymą dėl neatsargumo, tiriančia prokurore Sigita Boratinskiene nuoširdžiausiai bendravo Alvydas Andrulėnas, sulaikytas kitą dieną. Dar nenuspręsta, ar baudžiamosios bylos dėl neatsargaus nužudymo neteks perduoti Švenčionių rajono apylinkės prokuratūrai, nes kaip tik jos teritorijoje įvykdytas nusikaltimas.
