Šie metai atnešė ne tik žymių permainų nuteistiesiems (įsigaliojo kai kurios naujos, dar pernykštį balandį priimtos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos) - pastaruoju metu pasikeitė nemažai įkalinimo įstaigų vadovų. Panaši rotacija buvo įvykdyta dar 2002-aisiais metais po skandalingojo ŽIV protrūkio Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Kaip teigė Teisingumo ministerijos atstovas Dainius Radzevičius, dabartiniai vadovų pakeitimai nėra susiję nei su politika, nei su kitais panašiais dalykais...
Direktorius atsistatydino nesulaukęs tyrimo pabaigos
Praėjusių metų pabaigoje Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktorius Aleksandras Davidonis pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų. Tuo metu šioje įstaigoje vyko patikrinimas, tačiau ilgametis kalėjimų sistemos darbuotojas nelaukė darbo grupės išvadų. Lukiškių TI-kalėjimui daugiau nei penkerius metus vadovavusio A. Davidonio prašymas buvo patenkintas, ir jis išėjo į tarnybinę pensiją. Netrukus paaiškėjo, jog, baigusi tyrimą, darbo grupė didelių pažeidimų ar įstaigos vadovo padarytų klaidų neužfiksavo. Kai kurių kolegų nuomone - direktorius visai be reikalo pabūgo komisijos ir paskubėjo atsistatydinti iš užimamų pareigų. Tačiau pats A. Davidonis konkrečių pasitraukimo priežasčių tąsyk oficialiai neįvardijo. Laikinuoju šios įkalinimo įstaigos vadovu buvo paskirtas Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Gliaudelis. Nuo pernykščio gruodžio 8 dienos jį pakeitė laikinai Lukiškių TI- kalėjimui vadovauti paskirtas Vilniaus antrųjų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Arvydas Ižička. Ar jis taps šios įstaigos direktoriumi - į šį klausimą kol kas atsakymo nėra.
Per kelerius metus - kelerios darbo vietos
Nuo sausio 9 dienos savo gyvenamąją ir darbo vietą teko pakeisti ir buvusiam Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui Markui Tokarevui. Dabar jis vadovauja Šiaulių tardymo izoliatoriui. Nemažą darbo kalėjimų sistemoje patirtį turįs jaunas bei energingas darbuotojas per pastaruosius kelerius metus spėjo gerokai pakeliauti - pakeisti ne vieną darbo vietą. Iki 1995-ųjų metų jis dirbo įvairiose pareigose Pravieniškių gydymo-pataisos darbų kolonijoje, vėliau tapo Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos vadovu. 2004-ųjų vasarą M. Tokarevas buvo "pasodintas ant dviejų kėdžių" - vienu metu vadovavo ankstesnei įkalinimo įstaigai ir naujai atidaromam Kauno tardymo izoliatoriui. Galiausiai M. Tokarevas buvo paskirtas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriumi.
Lietuva - ne Sibiras, visur gera...
Ar nevargina tokie "mėtymai" iš vienos darbo vietos į kitą? Ar nekelia sunkumų įsikūrimas, kaip sprendžiami šeimos narių socialiniai klausimai? Atsakydamas į šiuos klausimus, Sausio 13-osios atminimo medalį praėjusį penktadienį Prezidentūroje atsiėmęs M. Tokarevas buvo gana atviras. Jis patikino, jog užsivilkus uniformą tenka eiti ten, kur Tėvynė pašauks... Be to, juk Lietuva - ne Sibiras, gera visur... Dirbdamas Marijampolėje, M. Tokarevas turėjo tarnybinį butą, o kai pradėjo vadovauti Kauno tardymo izoliatoriui - su šeima apsigyveno laikinojoje sostinėje tėvų bute. Direktoriaus teigimu, esą žmona turėjo su viskuo taikytis, net keisti darbą - juk žinojo, už ko teka... Žinoma, negalima visiškai nepaisyti šeimos narių interesų, todėl abu nusprendė, jog dukrelė (dabar jai - 11 metų) neturėtų kasmet keisti mokyklas... Šiuo metu Šiauliuose M. Tokarevas gyvena vienas, pas artimuosius grįžta savaitgaliais. Kokių darbų, atvykęs į naują darbovietę, direktorius ėmėsi pirmiausia? M. Tokarevas patikino, jog jam, kaip šios įstaigos vadovui, dabar didžiausią dėmesį tenka skirti tiek kamerų, tiek kalinamuosius prižiūrintiems darbuotojams skirtų patalpų remontui, visos įstaigos gerbūvio gerinimui. Taigi, tenka toliau tęsti pradėtus darbus. Dėl vadovavimo kolektyvui jokių sunkumų nekyla, nes visi darbuotojai gana darbštūs, kūrybingi. Beje, jie naująjį vadovą priėmė labai gražiai...
Darbas su nepilnamečiais - tikras malonumas
Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriumi paskirtas buvęs Nepilnamečių pataisos namų - tardymo izoliatoriaus vadovas Arnoldas Pranevičius. Prieš kelerius metus jam teko padirbėti ir su suaugusiais, nuteistais už pirmą kartą padarytus sunkius nusikaltimus. Vėliau jis buvo grąžintas į ankstesniąją darbo vietą - Kauno nepilnamečių TI - kalėjimą. Šiuo metu A. Pranevičiaus vietą užėmė jo kolega - buvęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius Jonas Grosas. Paklaustas, ar sunku adaptuotis naujoje darbo, o ypač - gyvenamojoje vietoje, naujasis Nepilnamečių pataisos namų vadovas prisipažino, jog šios pareigos jį labai nudžiugino. Mat net 17 pedagoginio darbo metų patirtį turįs pareigūnas prisipažino, jog dirbti su vaikais - didžiulis malonumas. J. Grosas tikino, jog jam buvo sunku skirtis su kolektyvu, kuriame dirbo 10 metų, tačiau čia rado lygiai tokius pat šaunius kolegas. Direktorius sakė, jog jį labai teigiamai veikia nauja atmosfera bei nauji žmonės. Tai skatina darbingumą, iniciatyvumą. J. Groso galvoje jau sukasi nemažai idėjų, kurias ruošiasi įgyvendinti dirbdamas šioje įstaigoje. Pašnekovas prisipažino, jog sau didelių patogumų nereikalauja. Šeima liko Šiauliuose, žmona dirba toje pačioje dailės mokykloje. Jis pats turi kambarėlį, kuriame nakvoja, o savaitgaliais skuba į Šiaulius. Toks gyvenimo būdas J. Grosui visiškai priimtinas...
Naujos pareigos ir darbo vieta - tai jau karjera
Teisingumo ministerijos atstovo Dainiaus Radzevičiaus teigimu, minėti pakeitimai, kuriuos patvirtino ministras Gintautas Bužinskas, iš esmės susiję su Bausmių vykdymo sistemos valdymu, kuriant efektyvų ir profesionalų administravimą. Kaip jau minėta, tokia rotacija buvo ir anksčiau. Mat ministerija nuolat stebi įkalinimo įstaigų vadovų darbą, vertina jų sugebėjimus, asmenines savybes. Skiriant pareigūnus į tam tikras pareigas, atsižvelgiama ne tik į jų patirtį ar asmenines savybes, bet ir į kiekvienos įkalinimo įstaigos darbo specifiką.
D. Radzevičiaus teigimu, kiekvienas kalėjimų sistemos darbuotojas, gavęs pasiūlymą, turi teisę pagalvoti ir netgi pareikšti, jog su tokiu pasiūlymu nesutinka. Be to, sprendimai (vieną ar kitą darbuotoją skirti į tam tikras pareigas) nepriimami skubotai. Įkalinimo įstaigų pareigūnai - ne kareiviai, kurie, gavę įsakymą, per pusvalandį ar valandą privalo susikrauti lagaminus ir iškeliauti. Beje, kai kurie pareigūnai tokius darbo vietos pakeitimus traktuoja kaip tam tikrą karjeros vingį, priima juos kaip iššūkį... Tiesa, kol kas neteko girdėti, kad kalėjimų sistemos darbuotojas išdrįstų pasakytų, jog savo darbo vietos keisti nenori...
