Rusija. Maskva
Praėjo kiek daugiau nei mėnuo nuo vasarį įvykusio tragiško teroristų išpuolio Maskvos metropolitene. Sprogimas tarpstotėje "Avtozavodzkaja" - "Paveleckaja" nusinešė daugybės žmonių gyvybes, dar daugiau buvo sužeista. Ir nors skausmas dėl šių netekčių nė kiek neaprimo, vis dėlto gyvenimas nestovi vietoje ir kasdien devyni milijonai žmonių leidžiasi po žeme, sėda į metro vagonus su vienintele mintimi, kad tik nieko nenutiktų.
Maskvos metropoliteno viršininkas Dmitrijus Gajevas pripažįsta, jog šiandieninis Maskvos metro primena perpildytą butą. Metro, pasak viršininko, saugiai ir komfortiškai gali pervežti tik 7,5 milijono žmonių per dieną. O esant tokiam perkrovimui (1,5 mln. žmonių) vargu ar galima garantuoti komfortą, jau nekalbant apie saugumą. Piko valandomis minioje, panėšėjančioje į silkes statinėje, sunku pastebėti potencialų teroristą, o jam daug lengviau susisprogdinti piktdžiugiškai įsivaizduojant, kokią daugybę niekuo dėtų aukų jis nusineš su savimi. Tad gerokai sumažinus perkrovas, kurioms esant jau daug metų dirba Maskvos metro, būtų galima tikėtis ne tik papildomo komforto, bet ir taip reikalingo saugumo.
Ir kažin ar ne todėl nusikaltėliai taip puikiai jaučiai po žeme, kad paskutiniaisiais metais Maskvos metro tiek priterštas, prišiukšlintas, jog primena ne tik perpildytą butą, bet net ir landynę. Vagonuose po kojomis raičiojasi tušti buteliai (kas, beje, griežčiausiai draudžiama bet kurioje save gerbiančioje šalyje), o ant suolo, išsitiesę visu ūgiu, knarkia girtuokliai. Tokioje atmosferoje kriminaliniai įvykiai neišvengiami kaip votys ant seniai prausto kūno.
Visų pirma metro reikia atsakančiai išvalyti, o tai reikalauja daug pastangų, bet ne itin daug lėšų, kurių Rusijoje fatališkai trūksta.
Kalbant apie technines saugumo užtikrinimo priemones, šiais metais planuojama išleisti 6 milijardus rublių stebėjimo kameroms, kurios šiuo metu yra įrengtos tik peronuose ir praėjimuose, vagonuose įrengti. Priimtas sprendimas, kad milicininkų, užtikrinančių tvarką metro, skaičius padidės 1 500. Įrengti specialius prietaisus, "atpažįstančius" sprogmenis, Maskvos metropoliteno vadovai vienbalsiai atsisakė. Logika paprasta: tarkim, prietaisas užfiksuos esant sprogmenis, o kaip iš tokios minios išskirti tariamą piktadarį? Remiantis pasauliniu patyrimu, antiteroro arsenalas ne toks jau ir didelis. Svarbu, kad būtų darnus bendradarbiavimas tarp jėgos ir gelbėjimo tarnybų, valdžios ir gyventojų. O tuo Rusija tikrai negali pasigirti ir didžiuotis.
Japonija. Zarino kvapo pamiršti neįmanoma
Teismo sprendimą, jog nuteisiamas mirties bausme pakariant, Sioko Asahara, dvasinės sektos "AUM Shinrikyo" lyderis, išklausė visiškai ramiai.
Beveik aštuonerius metus vykęs procesas dėl Asaharos ir jo pasekėjų, organizavusių zarino ataką Tokijo metro, leido smulkiai išanalizuoti žiaurią ideologiją ir nusikalstamą "AUM Shinrikyo" praktiką.
"AUM Shinrikyo" kelias prasidėjo 1987-aisiais. Jo dvasinis lyderis Sioko Asachara nuo pat pradžių pranašavo Armagedono neišvengiamybę ir greitą pasaulio pabaigą. Pasak jo, "šio baisaus mūšio, kai susikaus Šviesos jėgos (t. y. Asaharos šalininkai) ir šėtonas, sprogs Fudzio kalnas, visa Japonija atsidurs po vandeniu. Aš taip pat mirsiu, bet visi manim tikintys išsigelbės, o visi kiti degs pragaro ugnyje". Ruošdamasi šiam "mūšiui" sekta investavo beveik 2 milijardus dolerių moksliniams eksperimentams savo slaptose mokslinėje laboratorijose. Čia buvo kuriamos nervus paralyžiuojančios dujos zarinas (pirmąsyk sukurtas prieš Antrąjį pasaulinį karą). Pirmąjį bandymą Asaharos pasekėjai įvykdė 1994 metais Macumoto mieste. Tuomet sektantų paleistas zarino dujų debesis nusinešė septynių žmonių gyvybes, dar apie 200 žmonių patyrė sunkų apsinuodijimą.
Tačiau pagrindinis smūgis buvo suplanuotas 1995-ųjų kovą Tokijo metro. Šio teroro akto savotiška repeticija buvo "nelaimingas atsitikimas" Jokohamos mieste, kai traukinyje "nežinomomis dujomis" apsinuodijo 11 žmonių. Bet tai buvo tik repeticija.
Pati akcija, kurios tikslas buvo sukelti šalyje politinį chaosą, buvo suplanuota rytinio piko valandomis, kai Tokijo metro būna perpildytas į darbus skubančių žmonių. Teroro aktui pasirinktos trys metro linijos - Chibija, Marunouti ir Tijoda - kaip pačios geriausios rajone, kur susitelkęs valdžios pastatų kompleksas, taip pat Vyriausiosios policijos valdybos biurai. Pastaroji aplinkybė buvo svarbiausia, mat šimtai policijos darbuotojų tomis metro linijomis kasdien vyksta į darbą. Penki sektos aktyvistai metro vagonuose išdėliojo 11 plastikinių pusės litro talpos indų, prieš tai juos pradūrę. Veikta nuosekliai ir organizuotai: visa operacija truko vos pusvalandį. Iš indų tekančio skysčio garai greit išplito šešiolikoje stočių ir keleiviai ėmė dusti. Praėjus dviem valandoms po atakos karo medikai nustatė, jog apsinuodijimo priežastis - zarinas. Gelbėjimo operacijoje ir saugumui garantuoti dalyvavo beveik 10 000 policijos darbuotojų. Šis teroro aktas pareikalavo 12 žmonių gyvybių (per 5 000 apsinuodijo).
Zarino ataka Tokijo metro sukėlė naują baimės rūšį - dujų baimę.
Mažiau nei per keturis mėnesius buvo užfiksuota dar keletas mėginimų įvykdyti stambias teroro atakas panaudojant nuodingąsias medžiagas.
Be įvairių kitų saugumo priemonių, metro linijose buvo įrengta per 2 000 vaizdo kamerų, fiksuojančių įvykius ištisą parą. Be to, metropoliteno tarnybos buvo aprūpintos greitosios komunikacijos ir operatyvinės diagnostikos priemonėmis, detektoriais, leidžiančiais greitai nustatyti cheminės medžiagos buvimą ir pranešti apie galimą jos pavojingumą. Be techninių priemonių, ne mažiau svarbios ir specialios metro tarnautojų treniruotės, mokymai, kaip elgtis ypatingų atvejų metu, ir pan. Tokijo valdžia sunerimusi ne veltui.
Šalyje aukštas terorizmo pavojaus lygis. Juk ir "Al Qaedos" ekstremistai ne sykį grasino smogti galingus smūgius Japonijai, "kai tik pirmasis japonų karys įžengs Irako žemėn".
Ir visgi metro, nors yra kone didžiausia pavojingumo zona, kur kasdien daugiamilijoninis keleivių srautas, išlieka svarbiausia transporto arterija.
Prancūzija. Radikalūs pokyčiai Paryžiaus metro
Su teroro aktais metro vieni iš pirmųjų susidūrė Paryžiaus metro keleiviai. Sprogimas, nugriaudėjęs 1995-aisiais, radikaliai pakeitė prancūzų požiūrį į šią susisiekimo priemonę ir pertvarkė patį Paryžiaus metropoliteną.
Anksčiau keleiviai ramiausiai rūkė ne tik stotyse, bet ir vagonuose, nuorūkas mesdavo tiesiog ant grindų. Tvyrojo specifinis kvapas, mat dauguma prancūzų rūko juodąjį ar net cigarų tabaką. Stočių pavadinimų niekas neskelbdavo, keleiviai traukiniui sustojus patys atsidarydavo duris. Po kojomis mėtėsi panaudoti bilietai ir pan.
Taip buvo iki 1995-ųjų liepos 25-osios, kai Sen Mišelio stotyje, esančioje priešais Paryžiaus Dievo motinos katedrą, buvo įvykdytas teroro aktas, kurio metu aštuoni žmonės žuvo, apie 200 buvo sužeista.
Teroro aktai Paryžiuje (po sprogimo metro nugriaudėjo dar keli sprogimai paviršiuje, šiukšlių konteineriuose; laimei, apsieita be žmonių aukų), kuriuos organizavo ir įvykdė Alžyro islamistai, akcentavo Prancūzijai skaudžią (nuo karo Alžyre laikų) alžyriečių islamistų terorizmo temą.
Tada, 1995-ųjų liepą, po trumpo šoko buvo imtasi griežtų plačios apimties priemonių saugumui užtikrinti. Įsigaliojo antiteroristinis "Vižipirat" vardu pavadintas planas. Šis pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių: "viži" (budrumas) ir "pirat" (turima omenyje lėktuvo ar kitos priemonės užgrobėjas).
Apie rūkymą metro nuo šiol nebuvo galima nė pagalvoti. Be to, visas Paryžius liko be šiukšlių konteinerių ir šiukšliadėžių gatvėse. Tokia situacija išlikusi iki šių dienų: šiukšlių konteinerius leidžiama išstumti tik prieš pat šiukšlių surinkimo mašinos atvykimą, o šiukšliadėžes gatvėse pakeitė plastikiniai permatomi paketai. Paryžiečiai susitaikė su daugeliu nepatogumų, netgi su galimybe būti apieškotiems tiesiog gatvėje, suprasdami, kad tai - jų saugumo labui.
Šiandieninis Paryžiaus metro nė truputėlio nepanašus į ankstesnįjį. Pasikeitė ne tik vidaus tvarka ir švara, bet net ir miestiečių bei gausių turistų elgesys. Paryžiaus metro viešpatauja švara ir, kas keisčiausia, tyla. Tačiau džiaugtis ankstoka. Po rugsėjo 11-osios prancūzų ekspertai teroro aktų grėsmę metropolitene laiko visiškai realia. Ir ne tik panaudojant sprogstamąsias medžiagas, bet ir dar pavojingesnį cheminį ar biologinį ginklą. Tad valdžia nuolat "šlifuoja" bendrą jėgos ir gelbėjimo struktūrų veiksmų suderinamumą, organizuoja įvairius mokymus, pratybas, kad įvykus bet kokiai tragedijai būtų galima kuo greičiau imtis reikalingų priemonių ir veiksmų.
Vašingtonas rimtai rūpinasi metropoliteno saugumu
Tragedijos, panašios į tą, kuri įvyko vasario mėnesį Maskvoje, dujų ataką Tokijuje 1995-aisiais ar siaubingą gaisrą Pietų Korėjoje 2003-iaisiais, Vašingtono metro, laimei, dar nepatyrė. Tačiau tai nereiškia, kad į saugumo užtikrinimo klausimą Amerikos specialistai žiūri kur kas ramiau nei jų užsienio kolegos.
Vašingtono metropoliteno atstovas spaudai Stivenas Tobenkaiblas prabrėžė: "Mes nesitikime sėkmės. Visą tą laiką po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro akto mūsų valdyba dirba ypač įtemptai. Ir tas budrumas nebuvo nė karto susilpnėjęs. Ir nesusilpnės ateityje, mat mes gyvename mieste, kurį teroristai laiko vienu iš pagrindinių savo taikinių".
Vašingtono transporto valdymo sistemoje dirba apie 10 000 žmonių, ji turi ir savo policijos padalinį, kuriame - 385 pareigūnai bei 16 šunų, išmokytų ieškoti ir patikti sprogstamąsias medžiagas. Saugumu metro besirūpinantys policininkai glaudžiai bendradarbiauja su JAV nacionalinio saugumo ministerija, du policijos darbuotojai priklauso tarpžinybinei antiteroristinei darbo grupei, kuriai vadovauja atsakingas FTB darbuotojas. Būtent šios struktūros kanalais Vašingtono metropolitenas gauna operatyvinę informaciją apie galimus pavojus.
Asmenys, atsakingi už požemių saugumą, nuolat dalyvauja mokymuose ir treniruotėse. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas techniniam Vašingtono metropoliteno aprūpinimui. Praėjusiais metais tam buvo skirta 1,2 milijardo dolerių. Po rugsėjo 11-osios teroro akto tiems tikslams padidėjo asignavimas ir iš federalinio biudžeto. Visa tai Vašingtono metropolitenui, pirmajam pasaulyje, leido apsirūpinti specialia įranga, nukenksminančia daugumą kovinių biologinių medžiagų. Be to, mažiausiai dvylikoje jo centrinių stočių įrengti davikliai, atpažįstantys ore pavojingas chemines medžiagas. Metro policija apsirūpinusi radioaktyvumo ir sprogmenų detektoriais. Absoliučiai visose stotyse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Neseniai saugumo sumetimais iš visų stočių platformų buvo išgabenti šiukšlių konteineriai ir spaudos pardavimo automatai.
Saugantis dūmų metro tuneliuose kas 762 metrai iškastos ventiliacijos šachtos, kuriose įmontuoti traukos mechanizmai. Vagono durys, nutrūkus elektros energijos teikimui, gali būti atidaromos mechaniškai, o norint, kad iš tunelio į vagonus nepatektų dūmai, mašinistas gali uždaryti išorės oro patekimo į vagono ventiliacijos sistemą sklendę.
Didžiausias dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su keleiviais, kurie primygtinai prašomi informuoti kompetentingus asmenis apie bet kokį įtarimą keliantį atvejį.
Vašingtono metro draudžiama šiukšlinti, rūkyti, valgyti, gerti, vežti pavojingus ar lengvai užsiliepsnojančius daiktus, spjaudyti, vežti gyvulius, be ausinių naudotis garso ar vaizdo aparatūra.
