TAUTIŠKI MALONUMAI
Kas pasakė, kad lietuvis
Yra kada nors pražuvęs?
Savo pavyzdžius pateiksiu
Ir šią nuomonę paneigsiu.
Aš esu guvus žmogelis
Į save lenktais piršteliais.
Ir bėdoj norėč padėti.
Tik... to reikia panorėti.
O jei ne - prašyk dievų -
Gal sulauksi dovanų?
Nes nesu aš nusiteikęs
Duoti kiekvienam, ko reikia.
Sudegė kaimyno gryčia
Su visa erdvia seklyčia?
Lai sau džiaugiasi netyčia,
Kad gyva dar bent telyčia.
Kitam išdvėsė banda.
Bet juk liko jam skranda!
Tad nėra ko man liūdėti
Ir džiaugsmuoliui šiam padėti.
Dirvos skęsta laukuose -
Šeimininkas skolose.
Tiek jau šičia tos bėdos:
Panorės - išsikapsnos.
Ypač malonu girdėti
Apie tuščią kieno klėtį
Ar pakišt kraštiečiui kiaulę,
Kad prakeiktų jis pasaulį.
Bet nesu aš dar girdėjęs,
Būtų kad neįgalėjęs
Iš bėdos kas išsisukti
Ir iš naujo ,,prasisukti".
Kito laimė - man nelaimė.
Kitą bėda lai suėda.
Nes lietuvis aš esu
Iki kaulų smegenų!
