Vokietijos dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung", nurodė, kad šalies akcininkų teisėms atstovaujanti grupė DSW pirmąkart paskelbė 50 "didžiausių kapitalo naikintojų. Į juodąjį sąrašą patekto ir trys į Vokietijos pelningųjų įmonių indeksą DAX įtrauktos bendrovės.
Sudarydama kapitalo naikintojų sąrašą DSW rėmėsi vienų, dvejų ir trejų metų nuostolių rezultatais iki 2002-ųjų pabaigos. Grupė pažymėjo, kad praėjusių metų nuostoliai buvo dar didesni nei 2000-aisiais ir 2001-aisiais.
Tarp naikinančiųjų akcininkų kapitalą nurodytos ir trys finansų įmonės - "Commerzbank", MLP ir "Hypovereinsbank", - kurių akcijos nuvertėjo dėl didžiausio per pusę amžiaus Vokietijos bankų sektoriaus nuosmukio.
Į juodąjį sąrašą tik per plauką nepateko draudimo milžinės "Allianz" bankų padalinys "Dresdner Bank", užėmęs 52-ąją vietą.
Vis dėlto DSW nurodė, kad bendra 30 pelningiausių Vokietijos įmonių rinkos kapitalizacija per dvejus metus iki 2002-ųjų pabaigos sumenko nuo 575 iki 315 milijardų eurų.
Pirmoje kapitalo naikintojų sąrašo vietoje atsidūrė investicinė bendrovė "Gold-Zack", kurios akcijų 2001-ųjų pabaigoje įsigiję investuotojai iki praėjusių metų pabaigos prarado 95 procentus savo lėšų.
DSW pirmą kartą sudarė sąrašą, nurodantį prasčiausias investicijas rinkoje "Neuer Markt". Šešių į sąrašą patekusių bendrovių akcijos per 2002 metus nuvertėjo daugiau kaip 90 procentų. Viltis užsidirbti pinigų į šią nesėkmingą rinką pritraukė būrius investuotojų, kurie tokiu būdu tik sunaikino savo santaupas.
"Neuer Markt" eksperimentą nuspręsta užbaigti šiemet, tepraėjus vos šešeriems metams nuo rinkos įkūrimo. Informacinių technologijų įmonių vertybiniais popieriais prekiavusi "Neuer Markt" prarado reputaciją dėl neteisingų prognozių, prastų užsakymų ir tariamo investicinio sukčiavimo. Rinkos bendrojo indekso kapitalizacija nuo 2000 metų pabaigos smuko nuo 120 iki 10 milijardų eurų.
DSW dar kartą paragino praplėsti Vokietijos akcininkų teises, kad šie galėtų iš tariamų sukčių teisme išsireikalauti nuotolių atlyginimo. Šiuo metu smulkieji akcininkai tegali labai menkai paveikti bendrovių vadovus bei teturi labai mažai galimybių gauti kompensacijų.
Pagal Vokietijos įstatymus asmeninė vadovų atsakomybė yra labai apribota, kompensacijos dažniausiai mokamos pačiai bendrovei, be to, akcininkų grupėms draudžiama pateikti jungtinius ieškinius.
ELTA
