Vokiečių tyrinėtojų grupė atskleidė paslaptį, kaip senovės Egipte iš mirusiųjų buvo daromos mumijos. Įmantriais tyrimo būdais jie rado ryšį tarp kūną konservuojančios medžiagos ir kedro medžio.
Tiubingeno universiteto ir Diornerio instituto chemikai pagal senovinį receptą apdorojo kedro medieną ir rado joje konservuojančios medžiagos, vadinamos gvajakoliu. Ši medžiaga yra fenolinis junginys, pirmą kartą jis buvo išgautas iš gvajako dervos. Iš jo gaminamas vanilinas, naudojamas kvepalų, vaistų gamyboje. Cheminis jo pavadinimas - o-metoksifenolis.
"Šiuolaikinis mokslas pagaliau iki galo išsiaiškino paslaptį, kodėl kai kurios mumijos išliko per tūkstančius metų", - sakė Ulrichas Weseris (Ulrichas Vezeris) iš Tiubingeno universiteto.
Šis žurnale "Nature" paskelbtas atradimas turėtų nustebinti egiptologus, kurie lig šiol tikėjo, kad balzamuojantis aliejus būdavo išgaunamas iš kadagių. Vokiečių chemikai tyrė ir kadagius, bet juose neaptiko gvajakolio.
Nors antikos laikų išminčiai minėjo "kedro sultis", mokslininkai lig šiol buvo įsitikinę, kad mumijoms buvo naudojamas kadagio aliejus, tuo labiau kad kai kurių mumijų saujose buvo rasta kadagio uogų.
Mirusiuosius mumifikavę senovės egiptiečiai tikėjo amžinu gyvenimu, bet jiems ramybės neduodavo kapų vagys; todėl tekdavo mumijas laidoti giliau ir ieškoti geriausių konservantų. Juk po žeme kūnai suyra sparčiau.
Vokiečių chemikai kedro aliejų traukė dar senovės Romos enciklopedisto Plinijaus Vyresniojo aprašytu metodu. Jis dar rašė, kad balzamavimo tepalas buvo vadinamas žodžiu "cedrium".
Pagaminę kedrų deguto vokiečiai nustatė, jog jame esama gvajakoliu vadinamo antiseptiko. "XXI amžiaus mokslas įrodė Plinijaus Vyresniojo įrašų teisingumą", - sakė U. Weseris.
Labai svarbi vokiečių mokslininkams buvo nepanaudota balzamavimo medžiaga, rasta greta 2500 metų senumo mumijos "Saankh-kare". Jie galėjo išanalizuoti balzamą, kuris nebuvo kontaktavęs su kūno audiniais. Jame taip pat rasta gvajakolio.
“Reuters”-ELTA
