Senovės Egipto piramidės greičiausiai yra šalutinis produktas, atsiradęs nusprendus valdovų kapus apjuosti sienomis, trečiadienį pareiškė autoritetingas ekspertas, tyrinėjantis ankstyvųjų Egipto faraonų kapavietes.
Kaire įsikūrusio Vokietijos archeologijos instituto direktorius Guenteris Dreyeris (Giunteris Drejeris) sakė savo teoriją grindžiantis panašumais tarp pirmosios Egipto piramidės, kuri faraono Džoserio garbei Sacharoje piečiau Kairo buvo pastatyta apie 2 650 m. pr. Kristų, ir vieno iš artimiausių jo pirmtakų kapo struktūros.
Unikalios formos Sacharos piramidė, dar vadinama pakopine piramide, prasideda kaip platus, maždaug aštuonių metrų aukščio trapecijos formos antžeminis statinys, iškilęs virš patalpos, kurioje palaidotas faraonas.
Kasinėdami faraono Chasechemujo kapavietę, kuri yra Abido vietovėje Pietų Egipte ir laikoma šiek tiek ankstyvesne, vokiečių archeologai aptiko įrodymų, kad čia būta panašaus plataus antžeminio statinio, dengusio centrinę požeminio laidojimo komplekso dalį.
Duodamas naujienų agentūrai "Reuters" interviu, G. Dreyeris sakė, kad centrinės kapo dalies sienos buvo maždaug dvigubai storesnės ir perpus žemesnės už šonines sienas, o tai leidžia manyti, kad kadaise ant jų viršaus buvo uždėta kažkas sunkaus.
Be to, viena Chasechemujo kompleksą juosianti siena buvo su nišomis. Vėliau šios sienos ilgiems šimtmečiams tapo išskirtiniu bruožu, būdingu dešimtims piramidžių, pastatytų vakariniame Nilo slėnio pakraštyje, sakė egiptologas.
Tačiau Abido atveju juosiančioji siena buvo gerokai toliau nuo kapo negu Sacharos atveju.
"Mano teorija tokia, kad... Sacharoje šiuos du elementus (antžeminį pagrindą ir sieną) sujungė jo įpėdinis Džoseris, ir tada kažkas atsitiko. Antžeminį statinį ant kapo viršaus slėpė didžiulė jį supanti siena, - jo nebuvo matyti. Tai kėlė problemų, nes šis pylimas, mano manymu, reprezentavo pirmapradį sukūrimo pagrindą ir garantavo valdovo prisikėlimą", - teigė G. Dreyeris.
Sacharos komplekso architektai išsprendė šią problemą, ant pirmojo "pylimo" viršaus pastatydami dar vieną tokį patį, tik mažesnį trapecijos formos statinį, o paskui nusprendė kilti viršun vis pridėdami po vieną pakopą.
Sacharos piramidė yra tarpinis variantas tarp mastabų - ankstyvojo periodo kapaviečių, susidedančių iš trapecijos formos antžeminės dalies ir požeminio laidojimo rūsio, ir lygiašonių klasikinių piramidžių, kokių aptikta Gazoje, visai greta šių dienų Kairo.
Archeologai ilgai galvojo, kad piramidės - tai ištobulintos mastabų koncepcijos įgyvendinimas, bet G. Dreyerio teorija mastabų virtimą piramidėmis aiškina pasitelkdama juosiančios sienos elementą.
G. Dreyeris visą pastarąjį dešimtmetį tyrinėjo faraonų, valdžiusių Pietinį Egiptą vadinamuoju ikidinastiniu laikotarpiu (maždaug 3 100 m. pr. Kr.) istoriją. Dabar jis sakė esąs tikras, kad jam pavyko nustatyti, kad tuo metu valdė dar vienas faraonas, kuris vadinosi Horusas arba Horas - taip pat, kaip ir Saulės sakalo dievas, kurį simbolizavo paukštis arba saulės diskas su paukščio sparnais.
Savo teoriją G. Dreyeris grindžia nuodugnia dviejų senovinių apeiginių akmens plokščių, ant kurių senovės egiptiečiai veikiausiai užrašinėdavo istorinius ir mitologinius įvykius, analize.
Abiejose plokštėse Horas-sakalas vaizduojamas tokiame fone, kuriame, kaip aiškina G. Dreyeris, palikta vietos ir valdovo vardui.
Teigiama, kad šiose keliose plokštėse įamžinta, kaip valdovai iš Pietų užkariavo Nilo deltos miestus - šis procesas vėliau baigėsi politiniu Egipto suvienijimu.
Tradiciškai šis užkariavimas priskiriamas faraonui Narmerui arba maždaug 200 metų vėliau gyvenusiam faraonui Ahai.
"Jis (faraonas Horas) visa tai pradėjo, dar kelios kartos iki Narmero užkariaudamas deltą. Kodėl? Jis norėjo apsaugoti palei deltą ėjusius prekybinius kelius į Palestiną, kur Egiptiečiai gabendavo visą vyną", - teigė G. Dreyeris.
"Reuters"-BNS
