Mes - ne dievai,
Ne pragaro
Išklerę vartai,
Klajojančiame fronte
Pasmerkti
Iki gyvos galvos,
Ir nuo likimo smūgių
Turim prisimerkti,
Nuplėšti
Tvarstį
Nuo kraujuojančios žaizdos.
Malda giliausia,
Žodis - tvirtas,
Jausmai skaisčiausi
Už tą nekintamąjį
Auksą brangesni
Kartu.
Todėl ir liekame
Kaip svertinis vidurkis -
Tarp to, kas žema
(Augome ant žemės),
Ir to, kas laikoma šventu.
Gerumo, meilės
Ir šviesos
Protuberancai
Lydės gyvybės
Tunelio
Gale.
Tegul tamsiausios
Jėgos nesupančios
Mus patikėti
Dieviškumo
Žemėje galia.
REKLAMA
