Žilvinas VIZGIRDA
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūnai sostinės senamiestyje sučiupo nuteistąjį Rimutį Vasiliauską (32 m.), kuris, išleistas trumpam aplankyti motinos, savaitę negrįžo į įkalinimo įstaigą toliau atlikti bausmės.
Girtuokliavo ir rinko išmaldą
Apie 20 val. pataisos įstaigos apsaugos ir priežiūros pareigūnai Tyzenhauzų ir Pelesos gatvių sankryžoje pastebėjo vyrą, panašų į ieškomą bėglį. Apie tai jie nedelsdami pranešė įstaigos budėtojui bei vadovams.
Į nurodytą vietą tuoj pat išvyko pataisos namų paieškos grupės pareigūnai. Netrukus jie pastebėjo Aušros Vartų gatve einančią grupę asmenų, tarp kurių buvo ir nuteistasis R.Vasiliauskas. Pareigūnų pasirodymas jam buvo toks netikėtas, kad vyriškis nė nemėgino bėgti - priešingai nei jo kompanionai. Vėliau nustatyta, kad vyriškis neblaivus - jo organizme aptikta 1,7 promilės alkoholio.
Apklausiamas R.Vasiliauskas pareigūnams naiviai teisinosi, esą į pataisos namus negrįžęs dėl to, kad buvo išgėręs ir vengęs už tai sulaukti drausminės nuobaudos.
Nuteistasis į laisvę galėjo išeiti už 4 mėnesių, tačiau jam dabar vėl gresia baudžiamoji atsakomybė ir jis gali likti už grotų ilgesniam laikui. Už pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų.
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija šio nuteistojo pasigedo kovo 19-osios rytą, nes jis turėjo grįžti iš trumpalaikės išvykos į namus.
Pernai gegužės 19 dieną R.Vasiliauskui buvo išduotas leidimas be sargybos ar palydos dirbti už pataisos įstaigos ribų.
Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad dirbantiems nuteistiesiems, kurie neturi galiojančių nuobaudų, įstaigos administracija gali leisti nuvykti į namus. Vadovaujantis šia nuostata, R.Vasiliauskui buvo suteikta galimybė aplankyti Širvintų rajone gyvenančią motiną.
Širvintų rajone gimęs ir ten iki suėmimo gyvenęs R. Vasiliauskas teistas 14 kartų. Pastarąjį kartą už grotų jis atsidūrė, kai kaltu dėl vagystės pripažinęs Ukmergės rajono apylinkės teismas jį ten pasiuntė metams ir 8 mėnesiams. Ši bausmė turėjo baigtis liepos pabaigoje.
Pareigūnai aiškinasi, ar per tą savaitę jų klientas nėra įvykdęs naujų nusikaltimų. Tikėtina, kad pragyvenimui lėšų laisvėje neturėjęs ir už vagystes daugiausia teistas širvintiškis vagiliavo. Pasak nuteistojo, sostinės gatvėse jis rinko išmaldą.
Neapsieita be aukų
Lietuvoje pabėgimai iš įkalinimo įstaigų nėra dažni, tačiau pasitaiko. 1995 metų spalio 28-ąją iš Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos pabėgti bandė du Lietuvoje nuteisti Rusijos piliečiai.
Tai buvo pats skandalingiausias pabėgimas po nepriklausomybės atkūrimo. Iš postų jis išvertė net du aukštus VRM pareigūnus. Dabar jau miręs Pataisos reikalų departamento direktorius, pulkininkas Jonas Blaževičius ir Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos viršininkas, pulkininkas Igoris Zareckis buvo atleisti iš darbo.
Spalio 28-ąją minėtoje kolonijoje įvyko inscenizuotos muštynės. Vienoje iš kolonijos patalpų kontrolieriai rado du sumuštus kalinius - 26 metų Vladislavą Kuzminą ir 22 metų Viačeslavą Platonovą. Pirmasis buvo sužeistas pilvan, o antrajam konstatuotas smegenų sutrenkimas. Kadangi žaizdos buvo pavojingos, sužeistuosius nuspręsta gabenti į Vilnių, į Pataisos reikalų departamento ligoninę. 22 val. 40 min. pro kolonijos vartus išvažiavo mikroautobusas "Latvija", kuriame gulėjo abu kaliniai be antrankių. Juos saugojo 3 pistoletais ginkluoti kontrolieriai, kartu važiavo ir medicinos sesuo. Pravažiavus Vievį, kaliniai ėmė dejuoti. Medicinos sesuo paprašė konvojaus vado, kad sustotų, tačiau šis tik paliepė sumažinti greitį. Tuo metu automobilyje ir nuaidėjo šūviai - kaliniai ėmė šaudyti į prižiūrėtojus. Vienas jų buvo nušautas, o medikė ir kiti - sužeisti. Viršila A.Gadžajevas, nors ir sužeistas į ranką, nušovė V.Kuzminą, o V.Platonovas sugebėjo pasprukti. Ir nors įvykio rajonas tuoj pat buvo apsuptas ir policijos, ir VRM pulko karių, tačiau nei miško "šukavimas", nei pasalos rezultatų nedavė. V.Platonovas sugebėjo išbėgti iš Lietuvos. Jis buvo atvykęs iš Tatarstano ir sėdėjo už buto apiplėšimą. Po kelių mėnesių V.Platonovas buvo sulaikytas Rusijoje. Nušautasis V.Kuzminas irgi buvo Rusijos pilietis. Jis buvo tarnavęs armijoje, turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį, o kalėti buvo nuteistas už taksisto apiplėšimą.
Pro sargybinius - su svetimais dokumentais
Daugiau kaip po metų iš tos pačios kolonijos pabėgo R.Grigaliūnas. Jis prižiūrėtojus įveikė gudrumu. Tą dieną į laisvę atlikęs bausmę turėjo išeiti R.Ivanauskas. R.Grigaliūnas savo nuotrauką priklijavo ant Ivanausko pažymėjimo ir buvo paleistas.
Panašiai 1999 metų liepos 11-ąją iš Lukiškių pabėgo M.Jakimavičius. Jis irgi pateikė draugo, tą dieną turėjusio išeiti į laisvę, dokumentus. Kai bėglys išėjo į gatvę, sargybiniai susigaudė, bet jau buvo per vėlu. M.Jakimavičius buvo sulaikyti po kelių mėnesių, kai Panevėžyje bandė apvogti butą.
Tokiu pat būdu buvo apgauti ir Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos pareigūnai. T.Jasiulevičius jiems pateikė bausmę jau atlikusio ir į laisvę turėjusio išeiti kalinio asmens kortelę su savo nuotrauka. Po pusvalandžio sargybiniams prisistatė ir tikrai bausmę atlikęs kalinys, bet pagal dokumentus jis jau buvo laisvėje. T.Jasiulevičius buvo sulaikytas po dviejų savaičių.
Du kaliniai - A.Stasiūnas ir V.Malinauskas - pabėgo iš Lukiškio kalėjimo ligoninės. Jie nepastebėti užlipo ant stogo, o nuo jo peršoko tvorą. Laisvėje bėgliai išbuvo 10 dienų. Kelias tvoras sugebėjo įveikti ir Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje uždaryti V.Pčelincevas, A.Pilkovskis ir G.Babrauskas. Jie perlipo izoliuoto sektoriaus nesaugomą vidinę, o po to įspėjamąją, pagrindinę ir išorines tvoras. Pabaigoje juos pamatė sargybiniai, tačiau šauti nesiryžo. Ir gerai padarė - bėgliai buvo surankioti per pusantros paros.
Panašiai kaip dabar R.Vasiliauskas, iš Pravieniškių yra pasišalinęs S.Visockas, smulkių pabėgimų būta ir kitose kolonijose, o bene didžiausias Lietuvoje pabėgimas buvo 1991 metų gegužės 27 dieną. Tą naktį iš Pravieniškių gydymo-pataisos darbų kolonijos pabėgo 9 nuteistieji.
Pabėgo sodinti bulvių
Pabėgimas įvyko beveik vien dėl tada "zoną" saugojusių kariškių aplaidumo. Iš pradžių bėgo penkiese. Vyrai buvo pastebėję, kad šiluminėje kameroje buvo silpna betoninė pertvara, nes trūkus drenažo vamzdžiams gruntinis vanduo išplovė skiedinį. Bėgliai išardė tą pertvarą, išėmė grotas ir atsidūrė kitoje kolonijos sienos pusėje. Išlindę paviršiun kaliniai dar pašliaužė žeme ir kai jau buvo nematomi sargybiniams, nėrė į mišką. Netrukus du senesnio amžiaus ir blogesnės sveikatos nuteistieji atsiliko - grupė skilo pusiau.
Po kiek laiko tuo pačiu keliu laisvėn patraukė dar keturi nuteistieji.
Beveik visi bėgliai per kelias dienas buvo sugauti. Kai kurie "sudegė" labai kvailai. K.Trapavičius buvo sulaikytas gimtajame mieste, S.Lastnickas kitą dieną po pabėgimo kartu su giminėmis sodino bulves ir, matyt, laukė kada jį sulaikys, dar du vyrus sulaikė vietinė policija.
Po savaitės laisvėje pasiliko tik du bėgliai - A.Bakšejevas ir J.Druzjakas. Pastarajam tai buvo trečias pabėgimas. Anksčiau jis įkliūdavo dar "zonos" teritorijoje - nepadėdavo nei neeilinė fantazija, nei mokėjimas maskuotis. Vieno pabėgimo metu jis persirengė moterimi, užsidėjo peruką, pasidažė ir vis tiek įkliuvo. Įkliuvo šis latvis ir šį kartą, nors laisvėje išbuvo ne tiek trumpai.
"Akistatos" žiniomis, be pėdsakų dingo tik A.Bakšejevas, nuteistas už išžaginimą. Po pabėgimo operatyvininkai buvo gavę apie jį žinių, tačiau sulaikyti vis nespėdavo.
46 metai svetima pavarde
Įdomi ir užsieninių pabėgimų istorija. Visų laikų pats įžymiausias yra grafo Montekristo pabėgimas iš Ifo pilies. Šis Aleksandro Diuma romanas buvo ekranizuotas dešimtis kartų, o pačios knygos kalėjimo bibliotekose laikyti nevertėtų, nes ji gali tapti bėglių mokymosi priemone.
Kita vertus, bėglių fantazija yra begalinė ir bėgdami jie prigalvoja tiek įvairiausių būdų, kokių joks rašytojas nesugalvotų. A.Solženicynas savo knygoje "Gulago archipelagas" rašo, kad vienas kalinys sugebėjo su medžiais patekti į anglų laivą. Kai laivą užgriuvo kagėbistai, jūrininkai bėglį pririšo prie inkaro ir įmetė į vandenį, davę jam akvalangą.
Patys įdomiausi pabėgimai užregistruoti Gineso rekordų knygoje. Iš jos galima sužinoti, kad ilgiausiai laisvėje pabėgęs išbuvo amerikietis Leonardas Fristoulas. 1920 metais jis buvo nuteistas už tai, kad iš karto nužudė du šerifo padėjėjus. Po 3 metų Leonardui pavyko pabėgti iš Nevados valstijos kalėjimo ir jis 46 metus gyveno svetima pavarde. Galbūt būtų gyvenęs ir toliau, bet 77 metų senį įdavė jo sūnus.
Net 32 metus nuo policijos slėpėsi Džonas Patrikas Hananas iš Airijos. Už policijos automobilio vagystę jis buvo nuteistas 21 mėnesius kalėjimo. Atsėdėjęs mėnesį, pabėgo ir prasislapstė pusę gyvenimo.
1979 metais amerikietis pulkininkas Arturas Saimizas su 14 draugų įsiveržė į Teherano kalėjimą, kad išvaduotų du tėvynainius. Kartu su jais į laisvę išbėgo 11 tūkstančių kalinių. Tai pats masiškiausias pabėgimas.
Gineso knygoje įregistruotas ir pabėgimas iš Urugvajaus kalėjimo - jo metu buvo išraustas net 91 metro tunelis.
Niekam nepavyko pabėgti iš Alkatraso saloje šalia San Francisko esančio kalėjimo. Tiesa, vienas kalinys - Robertas Straudas - iš šio kalėjimo, kuriame laikomi patys pavojingiausi JAV nusikaltėliai, buvo pabėgęs, bet kol perplaukė įlanką, taip sušalo, kad be jėgų pargriuvęs ant kranto laukė policijos.
