Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pamatę Žeruolių kaime (Pivonijos sen., Ukmergės r.) degantį Nijolei Valčiukienei (64 m.) priklausiusios sodybos ūkinį pastatą, gyventojai iškvietė gaisrininkus. Kai šie atskubėjo, ugnis jau baigė jį naikinti, todėl beliko pulti prie gyvenamojo namo, pro kurio langus taip pat jau veržėsi dūmai. Užgesinę kelis nedidelius ugnies židinius (degė lova, spinta, lubos), ant grindų šalia lovos Ukmergės PGT gelbėtojai rado šeimininkės lavoną su smurto žymėmis bei šaliku ant kaklo. Iškart buvo aišku, jog ji nužudyta, o įkalčius bandyta sunaikinti. Pradėję ikiteisminį tyrimą, Ukmergės rajono PK pareigūnai netrukus sulaikė to paties kaimo gyventoją Leonorą Ribokienę (58 m.). Pastaroji su N. Valčiukiene artimai bendravo, kartu girtaudavo. Paskutiniąją savo gyvenimo dieną nužudytoji taip pat leido laiką su savo drauge...
Vienos sodino kopūstus, o kitos juos "laistė"
- Viskas prasidėjo nuo kopūstų, - pasakojo L. Ribokienės 31 metų dukra Daiva.
Jaunos moters teigimu, pirmadienį iš pat ryto jos motina ėmė guostis, jog blogai jaučiasi (kankina pagirios), todėl priprašė dukrą eiti kartu pas N. Valčiukienę pasodinti kopūstų. Daiva neprieštaravo. Prie kompanijos prisijungė ir netoliese gyvenanti Irena Kilbauskienė (58 m.). Tačiau darže darbavosi tiktai Irena ir Daiva, mat pastarosios motina su namų šeimininke iškart susiruošė į Plačiavą parnešti pilstuko. Kai moterys baigė sodinti kopūstus, pasirodė ir keliauninkės. Jos parsinešė litrinį butelį svaigalų, tad ilgai nelaukusios, užsikąsdamos silke su duona, moterys ėmė vaišintis. Negėrė tik vienintelė Daiva - ji, skirtingai nei motina, alkoholio nemėgo.
Vėliau I. Kilbauskienė prisimins, jog šeimininkė greitai apsvaigo (greičiausiai buvo spėjusi pasivaišinti dar būdama Plačiavoje arba tiesiog eidama namų link truktelėjo iš butelio, nes jį parnešė ne visiškai pilną), pradėjo snūduriuoti, tačiau kartu su L. Ribokiene dar bandė kalbėti apie tai, jog reikėtų antro butelio. Ilgiau nelaukusios, Irena su Daiva išėjo namo (tuo metu jau buvo po vidurdienio, apie pusė antros), o netrukus joms iš paskos parėjo ir L. Ribokienė. Daivos paprašyta Irena dar spėjo pakapoti malkų ir ilgai netrukusi išėjo į savo būstą - buvusią kolūkio pirtį, kurioje įsikūrusi kartu su broliu...
Motina grįžo pasibaigus "Volkeriui - Teksaso reindžeriui"
Na, o tuo metu, dar kartą pasiskundusi bloga savijauta, L. Ribokienė krito į lovą. Daiva pakūrė krosnį, išvirė sriubos. Vakare, tiktai apie septintą valandą, pakirdusi motina vėl ėmė skųstis, jog jai labai bloga, reikia "pachmielo", ir prisiminusi, jog su Nijole buvo nutarusios išgertuves pratęsti, susiruošė į jos sodybą... Išeidama Leonora savo dukrai pažadėjo greitai grįžti, tačiau pažado nevykdė. Visą vakarą Daivą persekiojo bloga nuojauta, ji su nerimu vis dairėsi į duris, tačiau motina ilgai nesirodė. Jauna moteris gerai prisimena, jog gimdytoja parsirado tada, kai televizoriaus ekrane ėmė bėgti eilutės su filmo "Volkeris - Teksaso reindžeris" kūrėjų pavardėmis. Užvalgiusi sriubos, mama nuėjo miegoti. Naktį, apie antrą valandą, moteris prikėlusi policija pranešė apie gaisrą N. Valčiukienės sodyboje bei rastą šeimininkės lavoną.
- Velnias ten mane nešė, - pasakodama apie paskutinę viešnagę N. Valčiukienės sodyboje, guodėsi I. Kilbauskienė. Moters teigimu, tądien taip nesinorėjo eiti, nes su Nijole jos nebuvo geros pažįstamos, tačiau ją įkalbėjo Leonora. Dabar moteriai baisiai nemalonu. Šioks toks šešėlis krenta ir ant jos pečių, tačiau ji sako galinti parodyti širdį, kad niekuo prie šio nusikaltimo neprisidėjo...
Laidotuvėmis pasirūpino seniūnija
Nuošalioje, gana netvarkingoje bei labai apleistoje sodyboje N. Valčiukienė gyveno viena. Prieš trejus metus moteris palaidojo savo vyrą Algirdą, kuris buvo 13 metų už ją vyresnis. Jiedu vaikų neturėjo, mėgo išgerti, tačiau nepasidrovėdavo prašyti paramos namo remontui. Pastaruoju metu N. Valčiukienė artimai bendravo su tame pačiame kaime gyvenančia L. Ribokiene. Moteris siejo bendras polinkis alkoholiui. Pivonijos seniūnijos seniūnas Stasys Jackūnas sakė gerai pažinąs šias moteris ir jų gyvenimo būdą. Jis dažnai apsilankydavo jų sodybose, yra suteikęs nemažai paramos, tačiau nebijodavo paauklėti bei pagėdinti girtaujančias moteris. Ne kas kitas, o būtent seniūnas pasirūpino ir N. Valčiukienės, kitados dirbusios paštininke, laidotuvėmis. S. Jackūnas surado ir mirusiosios dukterėčią, nes norėjo, kad prie karsto būtų bent vienas kitas artimas giminaitis...
Nijolė buvo sąžininga girtuoklė
Pasakodamas apie N. Valčiukienę, seniūnas pripažino, jog nors moteris ir mėgo degtinę, tačiau buvo labai sąžininga. Nebuvo atvejo, kad apgautų aklus pensininkus (jiems skirtas pensijas palikdavo kaimynams nepaėmusi nė cento), jei pasiskolindavo (kad ir svaigalams), gavusi pensiją skolas visuomet grąžindavo pirmiausia. Seniūnas moterį dažnai sutikdavo išgėrusią, tačiau ši niekada nepasižymėjo agresyvumu, o pradėjus gėdinti dėl girtavimo Nijolė imdavo guostis, jog į šį liūną ją stumia blogas gyvenimas ir žadėdavo pasitaisyti...
Kaip jau buvo minėta, pastaruoju metu artimiausia N. Valčiukienės draugė buvo L. Ribokienė, seniai garsėjanti itin agresyviu charakteriu (ypač išgėrusi). Tad nenuostabu, jog po šio dvigubo nusikaltimo kaime sklando gandai, jog galbūt su Nijole susidorojo ne kokie nors plėšikai (iš tiesų N. Valčiukienė gyveno labai skurdžiai, buvo labai netvarkinga moteris, be to, pensiją gavo gegužės 13-ąją ir galėjo ją būti seniai išleidusi), o jos artimiausia draugė.
Nepateisino motinos vardo
L. Ribokienės pavardę žinojo ne tik visi kaimo žmonės (ją vadino lape), bet ir rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius bei Pivonijos seniūnija, nes buvo suteikusi didelę materialinę paramą. 2000-ųjų vasarą staiga paaiškėjo, jog Leonora turi dukterį. Pasirodo, 31 metų Daiva ilgą laiką augo vaikų globos namuose, vėliau įsikūrė pas globėjus Utenos rajone, o šiems mirus buvo surasta jos motina. Mergaitė pas motiną atvyko ne tuščiomis - globėjai jai buvo sutaupę gana solidžią pinigų sumą (mat Daiva pripažinta invalide iš vaikystės), įvairių daiktų. L. Ribokienė, tuo metu neturėjusi jokio pragyvenimo šaltinio, ėmė naudotis Daiva ir jos sukauptais turtais. Po kurio laiko paaiškėjo, jog moteris prisiskolindavo pinigų, o atidirbti už skolas siųsdavo dukrą. Tarp motinos ir dukters dažnėjo barniai, gilėjo nesantaika bei konfliktai, nes Daivai nepatiko gimdytojos gyvenimo būdas, ji nenorėjo būti žeminama ir išnaudojama. Dėl to 2001 metais seniūnijos darbuotojai surado Utenos rajone su šeima gyvenantį Daivos brolį Arūną (atrodo, motina jo taip pat neaugino), pas kurį mergina ir apsigyveno. Tačiau po kiek laiko Daiva vėl sugrįžo pas motiną. Pernykštį spalį merginą priglaudė garbaus amžiaus kaimynė Anelė Čivienė, nes bendras gyvenimas su motina vėl tapo neįmanomas.
Praeityje (kolūkių laikais) karves melžusi L. Ribokienė paskutiniaisiais metais niekur oficialiai nedirbo (nebent uždarbiaudavo pas vietinius gyventojus). Jos sugyventinis Jonas Vaitkūnas, prieš trejus metus girtas eidamas pas tą pačią N. Valčiukienę pratęsti išgertuvių, įkrito į jos kieme buvusį šulinį ir prigėrė...
