Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilniaus rajono PK gavo pranešimą, jog Nemėžyje, močiutės bute, rastas negyvas šių metų birželio 27-ąją gimęs Dariukas Rakalovičius. Atvykusiems pareigūnams mirusio vaikelio motina Marina Rakalovičienė (23 m.) paaiškino mažylį negyvą aptikusi ryte, kai atsikėlė iš miego. Stipriai alkoholiu trenkianti jauna moteris tvirtino neįsivaizduojanti, dėl kokios priežasties sūnelis galėjo numirti. Greta Marinos besitrinantis irgi kaip reikiant pagiringas jos vyras Valerijus (27 m.) iš nevilties net ašarą nubraukė - taip sakė gailįs labiausiai iš visų trijų vaikų mylėto Dariuko...
Kaip ir dera tokiais atvejais, kūdikio lavonėlis buvo išgabentas į morgą tiksliai mirties priežasčiai nustatyti. Kol negautos papildomų ekspertizių išvados (pirminė, parašytoji ant mirties liudijimo, teigia, jog vaikelis mirė dėl plaučių pažeidimo), pareigūnai atsisako spaudai ką nors plačiau komentuoti. O štai Marina ir Valerijus Rakalovičiai mielai sutiko pabendrauti su "Akistatos" žurnaliste.
Anot Marinos, jos sūnelis jau maždaug mėnuo sunkiau kvėpavo. Motina tvirtino kūdikį nunešusi į ambulatoriją (Rakalovičiai gyvena Lavoriškių seniūnijoje, o į Nemėžį, pas Marinos motiną, atvažiuoja tik pasisvečiuoti), tačiau gydytoja pediatrė nenustačiusi jokio sveikatos sutrikimo. Medikė esą pareiškusi, kad vaikelis - normalios būsenos, ir patarusi tėvams labai nesijaudinti. Šie ir nusiraminę...
- Atvažiavę į Nemėžį, pas mano motiną, nutarėme atšvęsti sūnelio keturių mėnesių sukaktį, - korespondentei toliau pasakojo Marina Rakalovičienė. - Ta proga su Valerijumi išgėrėme puslitrį degtinės...
Po vaišių sutuoktiniai nuėjo miegoti. Motina sūnų pasiguldė šalia, rytą rado jau atšalusį.
- Mano manymu, dėl Dariuko mirties kalta gydytoja, - piktai svarstė Marina Rakalovičienė. - Juk aš neseniai su vaiku buvau į ją kreipusis, sakiau, kad sūnus sunkiai kvėpuoja...
Kiek pagalvojusi Marina Rakalovičienė prasitarė "šito tyliai nenuleisianti" - vyksianti į rajono apylinkės prokuratūrą (ten, anot Marinos, vyras turįs daug pažįstamų) ir pareikalausianti, kad sūnaus mirties kaltininkė (Marinos nuomone, vaiko gydytoja) būtų skubiai nustatyta ir už tai atsakytų.
Klausydamasis tokių žmonos žodžių galvą lingavo ir Valerijus, pabrėždamas niekada negalėsiąs dovanoti už mylimo sūnelio netektį. Buvo labai malonu girdėti, kad tėveliams taip rūpi išsiaiškinti tikrąsias sūnaus mirties aplinkybes. Tačiau mūsų turima informacija, teismo medicinos ekspertas aptiko, kas keturių mėnesių amžiaus kūdikėliui seniau buvo lūžę šonkauliai ir trūkęs plautis (būtent dėl plaučio pažeidimo vaikelis ir mirė!). Trumpai tariant, kūdikį ištikusi smurtinė mirtis, todėl gavus tai patvirtinančius dokumentus, neabejotinai bus ieškoma kaltininkų.
- Ne, mes Dariuko tai niekada nemušėme, - žurnalistei prisiekinėjo Marina Rakalovičienė, be galo įsižeidusi, kaip esą galima pagalvoti apie tokius įtarimus. - Mes jį be galo mylėjome...
Valerijus Rakalovičius kartojo tą patį.
Abu sutuoktiniai buvo išgėrę, nes esą tik tokiu būdu pavyksta surasti "apsiraminimą po sūnelio praradimo". Beje, Marina prisipažino besilaukianti kito kūdikio, o jos kitos atžalėlės - ketverių metukų Karolina ir trejų Evelina - auga globos namuose.
Anot Marinos, ji su vyru dukras aplankanti nedažnai, nes nedirbanti, stokojanti pinigų - vaikai atimti, tai ir pašalpa neišmokama... Žinoma, norėtų mergaites susigrąžinti į šeimą ("Tada gaučiau pašalpą!"), bet kaip esą pranešusios globos darbuotojos, pirmiausia reikia susirasti darbą... O darbai, girdi, šiais laikais nesimėto, be to, matyt, nėra ir didelio noro jo ieškoti...
Kodėl taip nutiko, kad dukrelės atsidūrė valdiškoje globos įstaigoje? M. Rakalovičienė nenoromis prisiminė, jog prieš kurį laiką buvo kilę "šiokių tokių problemėlių", kurias konkretinti atsisakė.
"Akistata" sužinojo, jog motina dukrelių neteko per savo aplaidumą. Tuo metu, 2001-ųjų vasarį, Marinos vyras Valerijus sėdėjo Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Marina, kaip teisėta žmona (už Valerijaus ištekėjusi 1999 metais Marijampolės kalėjimo patalpose, mat vyriškis tuo laiku atliko bausmę Marijampolės griežto režimo pataisos darbų kolonijoje), susiruošė vyrą aplankyti. Vyresniąją, tuomet dar tik dvejų metukų Karoliną, pasiėmusi su savimi, moteris išvažiavo į pasimatymą, o mažąją, vienerių metukų Eveliną, paliko prižiūrėti dėdei ir močiutei. Galima tik spėlioti, kur klajojo moteris, tačiau ji namo nesugrįžo beveik savaitę! Per šį laiką kaimo troboje įvyko didelė nelaimė - mažąją Eveliną prižiūrėjusi senelė (nes dėdė irgi išsibeldė nežinoma kryptimi) staiga pasimirė, tad dar tik šliaužioti temokėjusi mergytė šaltas žiemos dienas ir naktis praleido vienui viena, naktį glausdamasi prie močiutės lavono... Mažoji kentė ir badą, ir šaltį - namo pagaliau parsiradusi motina dukrelę rado smarkiai apšalusiais kojų piršteliais! Nors nukentėjėlė buvo išvežta į ligoninę, šalčio pažeistų pirštelių medikams nepavyko išsaugoti - juos prisiėjo amputuoti...
Po šios nelaimės Evelina namo nesugrįžo - rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos pasirūpino, kad ir ji, ir jos vyresnė sesutė būtų apgyvendintos globos nameliuose, kad augtų saugioje aplinkoje.
Nepaisant to, kad visų pirma turėtų jaustis esanti kalčiausia dėl Eveliną ištikusios nelaimės, kalbėdamasi su "Akistatos" korespondente Marina neslėpė pasipiktinimo, kodėl ir tąsyk medikai taip neapdairiai pasielgė - neišsaugojo dukters pirštų!
Beje, dėl Evelinos sveikatos sutrikdymo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas tyrimas, tačiau nepavykus rasti įrodymų, kad motina vaiką paliko be priežiūros (M. Rakalovičkienė tvirtino paprašiusi močiutės ir dėdės pagalbos), baudžiamoji byla nebuvo keliama.
Šįkart situacija - kur kas rimtesnė. Telieka sulaukti galutinių teismo medicinos eksperto išvadų ir tyrimas, anot pareigūnų, turėtų greitai pajudėti į priekį...
