Alvidas JANCEVIČIUS
Viskas prasidėjo nuo to, kad Kauno rajono Garliavos muzikos mokyklai prireikė naujo fortepijono. O čia ėmė ir atsirado UAB "Petrum", kuri įsipareigojo per keturiolika dienų nuo paskutinės įmokos sumokėjimo pristatyti čekišką "Bohemia 214". Apie tai bylojo vienintelio bendrovės akcininko Valdo Stepo Aleksandravičiaus ir mokyklos direktoriaus V. Žvirblio 1999 metų gruodžio 11 dieną pasirašyta sutartis. Tiesa, ją vainikavo, kaip vėliau paaiškėjo, suklastotas bendrovės direktorės Jūratės Dičiuvienės parašas.
Gruodžio mėnesį muzikos mokykla du kartus pervedė pinigus. Siekdamas, kad būtų pervesti ir likusieji pinigai, "Petrum" duetas ėmė teigti, jog sutartis pradėta vykdyti. Tai patvirtindama, J. Dičiuvienė su mokyklos direktoriumi pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, o netrukus ir fiktyvų pareiškimą tarptautiniam pervedimui, kuris neva bylojo apie dalinio 7500 JAV dolerių tarptautinio pervedimo į Prahos banko sąskaitą už fortepijoną buvimą. Paskutinįjį, ketvirtąjį, kartą pinigai pervesti 2000 metų gegužės 15 dieną, todėl fortepijonas privalėjo atkeliauti į mokyklą 29 dieną. Deja, taip neatsitiko. Iš vėlesnių revizijos dokumentų matyti, jog du tūkstančius litų "Petrum" panaudojo kaip apyvartines lėšas, o 58 tūkstančiai litų yra išduoti įmonės darbuotojui A. Frolovui. Šių lėšų atskaitomybės bendrovėje nėra. Čekijos įmonės "Bohemija Piano" prekybos direktorė pateikė duomenis, jog V. S. Aleksandravičius jų įmonėje jokio muzikinio instrumento neužsakė ir jokių pinigų iš UAB "Petrum" negavo.
Taigi, 1999 metų gruodžio 16 d. - 2000 metų birželio 19 d. laikotarpiu V. S. Aleksandravičius ir J. Dičiuvienė apgaule užvaldė šešiasdešimt tūkstančių litų. Tačiau neapsiramino: klaidino mokyklos direktorių, jog fortepijono pristatyti negali dėl gamyklos kaltės, net bandė fortepijoną "Bluther" pristatyti kaip "Bohemiją 214". Fiktyvius dokumentus duetas surašė ir pateikė ne tik muzikos mokyklai, bet ir Kauno rajono savivaldybės kontrolieriui. Žodžiu, V. S. Aleksandravičius ir J. Dičiuvienė kvailino kitus kaip mokėjo, puikiai žinodami, kad sutarties nevykdys ir fortepijono nepirks. Už tai Kauno apygardos teismas V. S. Aleksandravičių nuteisė laisvės atėmimu trejiems metams, tačiau, pritaikęs amnestiją, bausmę sumažino vienu penktadaliu. Anksčiau jau teistai J. Dičiuvienei paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.
Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus apeliacinius skundus, nuteistieji laimės pamėgino ieškoti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Tačiau ir čia užtarimo nesurado.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Valdo Stepo Aleksandravičiaus gynėjos ir nuteistosios Jūratės Dičiuvienės kasacinius skundus atmetė.
