Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė duomenis, kiek buvo balsuota per pirmąsias dvi dienas. Absoliutus skaičius - 41,2 tūkstančio - nors ir nenuteikia labai optimistiškai, bet ir neleidžia per daug nukabinti nosies. Tačiau jei pažvelgtume atidžiau, pamatytume, kad iš tikrųjų situacija blogesnė. Ir netgi dvigubai.
Kodėl?
Pernai gruodį vykusiame prezidento rinkimų pirmajame ture ir savivaldybių tarybų rinkimuose per pirmąsias dvi balsavimo paštu dienas balsavo 47,8 tūkst. rinkėjų. Taigi aktyvumas referendume nedaug mažesnis ir iš esmės galėtume tikėtis, kad kaip nors vargais negalais ateis tie penkiasdešimt nuošimčių rinkėjų ir dar vienas.
Tačiau pažvelgime į tai, kaip ir kur balsuojama: namuose balsavo 24,7 tūkst., specialiuose pašto skyriuose, esančiuose sveikatos, įkalinimo ir kitose vietose, - 3,5 tūkst., pašte - 13 tūkst. rinkėjų. Taigi absoliuti dauguma (beveik 25 tūkstančiai) balsavo namuose. Tik 14 tūkst. atėjo į pašto skyrius ir balsavo. O gruodžio mėnesį tokių buvo beveik dvigubai daugiau - 22,3 tūkst.
Štai šis skirtumas labiausiai ir jaudina. Tai rodo, kad žmonės nepasivargina ateiti ir balsuoti. Europos Sąjunga jų nedomina. Jei jau atvažiuoja pas juos, tuomet balsuoja. Taigi aktyvumas yra dvigubai mažesnis.
Rinkėjų pasyvumas jau seniai buvo įvardytas kaip pagrindinė problema. Tačiau vargu ar viskas buvo padaryta, kad rinkėjai būtų išjudinti. Daugelis žmonių kaime gyvena kažkur tarp realybės ir mitų apie Europos Sąjungą - gandų apie gyvenimą Europos Sąjungoje gausybė, o tikslios informacijos mažai.
Taigi situacija liūdna. Sociologiniai tyrimai rodo, kad dauguma yra už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, tačiau niekas neskuba balsuoti, nes turi rimtesnių reikalų. Sakykim, sodinti bulves ar skaityti knygą.
Ir reikia pasakyti, kad valdininkai, nors žodžiais labai aktyviai pasisako už ES, tačiau jų veiksmai labai jau lėtapėdiški. Buvo žadama pavėžėti žmones iki balsavimo apylinkių, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nieko nežino apie “geltonųjų autobusiukų” panaudojimą. Iniciatyva prekybos centruose įrengti balsavimo paštu punktus taip pat patyrė įvairias kliūtis.
Taigi bent jau šie preliminarūs rezultatai kvepia katastrofa. Juk kas gali garantuoti, kad į referendumą ateis net ne 49,5 proc., bet kokie 30 procentų? Tuomet referendumo idėja absoliučiai žlugs.
Tiesa, nesinori tikėti, kad esame ant katastrofos slenksčio. Manyčiau, jei politikai nepadarys klaidos, aiškindami, kad rinkėjų aktyvumas yra neblogas, o kaip tik atkreips dėmesį, jog padėtis katastrofiška, tuomet tai suaktyvins eurošalininkus, kurių nors ir dauguma, bet kurie gali likti be nieko.
