Pasibaigus euroreferendumui, nurimus aistroms, galima pasakyti tai, ką jau senokai kibždėjo - toje Europos Sąjungoje tikrai nebus geriau. Bent jau taip, kaip supranta (ir suprato) daugelis lietuvių. Taip, bus daug daugiau galimybių, bet konkurencija bus dar didesnė. Dabar užtenka būti geresniam už kokį šimtą, o greitu laiku reiks būti geresniam už keletą tūkstančių.
Prieš referendumą žiniasklaida aiškino, kaip bus gerai Europos Sąjungoje (žurnalistai - vieni didžiausių eurooptimistų). O dabar, esu įsitikinęs, reikia kuo daugiau rašyti apie tai, kaip bus sunku ES ir kad tam reikia ruoštis iš anksto, jei nenorime vėl nusivilti, kaip nusivylėme savo nepriklausomybe - juk ją iškovojome su lygiai tokiu pat entuziazmu, kokiu dabar keikiame lietuvišką realybę.
Europtimistinės viltys ir tikrovė
Europa agitacinėje kampanijoje buvo pateikta kaip gerulė motina, dosniai dalijanti mažiesiems nepraustaburniams vaikiščiams medumi užteptas duonos riekes. Nieko nepadarysi - tokia jau reklama. Ar matėte reklamą, kurioje bandoma aiškintis produkto privalumus ir trūkumus? Ji buvo itin artima lietuvio širdžiai, nes visur bylojo, kad bus jais pasirūpinta. O, kaip rodo įvairūs sociologiniai duomenys, tokio rūpinimosi ir trūksta lietuvaičiams. Vis dar artimas jaukus sovietinis psichologinis pasaulis - visi nieko neturi, bet visais minimaliai pasirūpinta. Nesvarbu, kad neleidžia daugiau turėti, jog varžo tavo laisvę ir pasirinkimą. Svarbiausia, kad nuimta atsakomybė už savo, savo šeimos ateitį - jautiesi saugus.
Sociologai jau seniai teigia, kad vienas iš dabartinės Vakarų visuomenės požymių - saugumo poreikis. Pas mus jis dar stipresnis, nes prisimename sovietinius laikus, kai tas saugumas minimaliai buvo garantuotas (o lygiava užtikrino, kad niekam nekiltų pavydas). Ir turiu didelį įtarimą, kad daugelis žmonių balsavo už Europos Sąjungą tikėdamiesi tokio saugumo.
Tačiau čia ir slypi didžiausias pavojus - to, ko mes paslapčia tikimės, niekas negarantuos. O nusiraminimas ir kantrus laukimas, kol kepti karveliai patys pradės lėkti į burną, nieko gera neduos. Tiesiog tai reiškia nesiruošimą aršesnei konkurencijai.
Iš tiesų buvimas Europos Sąjungoje reiškia, kad kiekvienas iš mūsų, norėdamas įsitvirtinti, privalės turėti daugiau įgūdžių ir žinių. Ar Europai reikia mūsų žemdirbių, atkakliai ir dvasingai saugančių žemės arimo tradicijas tikriausiai nuo kokio XVI amžiaus (kai pasirodė geležiniai noragai, po vienų nederlingų metų žemaičiai juos išmetė, nes esą tai dėl jų viskas nederėjo)? Ar Europai reikalinga neišsimokslinusių darbininkų minia? Nebent Ispanijos vynuogynuose ar Airijos braškynuose, kur juos galėtų išnaudoti.
Lietuviško kaimo likimas
“Noriu, kad mano sūnus liktų namuose”, - skelbė ūkininkas iš žurnalų ir laikraščių puslapių. Manau, daugelis šią reklamą suprato kaip Europos pažadą, kad viskas liks taip, kaip buvo (o tai daugumą žemdirbių tenkina), tik dar bus primokama pinigų. Tačiau juk siekiama reformuoti kaimą. Ir tai reiškia, kad tiek žmonių, kiek dabar gyvena kaime - nereikia. Jie turi užsiimti kitomis veiklomis. O tam reikia išsilavinimo, kvalifikacijos. Tačiau kiek dabar žmonių apie tai galvoja?
Galima klausti, kas yra perspektyviau - 50 milijonų išdalyti už pieną, ar šiuos pinigus investuoti į vaikų mokslą, kad jie naujoje Europoje galėtų jaustis saugiai, t.y. susirasti padorų darbą? Tad iš esmės savo blokadomis ir Vyriausybės šantažu jie užkerta savo (ir ne tik savo) vaikų ateitį. Juk ką galės daryti gero išsilavinimo negavęs jaunuolis. Neapgaudinėkime savęs tuo, kad ekonomika kils ir bus darbo vietų, kurios nereikalaus didelio išsilavinimo. Taip, bet įstoję į ES mes tapsime patrauklūs vadinamiesiems ekonominiams migrantams iš Azijos. Jie sutiks dirbti už mažesnį atlyginimą ir todėl tikėtina, kad iš didelio išsilavinimo nereikalaujančių vietų bus išstumti neišsimokslinę lietuvaičiai. Net nekalbu apie tai, kad šios socialinės įtampos padidins jau dabar Lietuvoje gajų rasizmą (paradoksalu - Lietuvoje rasių atstovų nėra, bet rasizmas gyvas, - tai rodo sociologiniai tyrimai).
Taigi galime klausti, ar dabartinė vykdoma politika, mūsų pačių elgesys neprognozuoja to, ko mes labiausiai bijome - likti antrarūšiai Europoje? Šiandien kaip niekad svarbu žvelgti į ateities poreikius. Į juos reikia žvelgti todėl, kad ne mes juos formuluosime, mums reiks prie jų prisiderinti. Ir čia kyla klausimas apie prioritetus - kur šiandien investuoti, kad rytoj gautume didžiausius dividendus. Štai ir ateinanti ES parama - kaip ji bus padalyta. Ar investuosime į kelius, kaip jau yra numačiusi dabartinė Vyriausybė, ir nieko neturėsime šalia, ar žvelgsime plačiau ir investuosime į mokslą, žinias? Juk jei šiandien lengva ranka galima nukarpyti universitetų biudžetus, mokytojų algas, tuomet įdomu pasvarstyti, kaip mes ruošiamės gyvenimui naujoje Europoje.
Juk galima paklausti - ar daug politikų turi aiškias ateities vizijas? Absoliučiai daugumai jų tai neįdomu - daug įdomiau dabartinė padėtis. Dabartiniai politinėje realybėje veikiantys mechanizmai visiškai nesusieti su geresnės visuomenės vizijomis. Jie baisiai pragmatiški - jei tavo partija susijusi su įmonėmis, tiesiančiomis kelius, ar taip jau sunku numatyti, kad didelė dalis ES paramos eitų keliams. Taip užsitikrinsi paramą savo partijai. O kai atsiras problemos, kai mes ne tik jausimės antrarūšiai, bet ir tokie būsime, tai ir galvosime, kaip iš to išbristi. Tačiau tokia politika trumparegiška.
Euroreferendumas išjudino įvairius visuomenės sluoksnius. Tačiau dabar reikia žengti ir kitą žingsnį - įvairios interesų grupės, visuomeninės organizacijos privalo pateikti savo ateities vizijas ir to reikalauti iš politikų. Mes turime suprasti, kad privalome aiškiai žinoti, kaip gyvensime Europoje ir ką jau šiandien reikia daryti, kad taip ir įvyktų. Tad tie, kurie agitavo už Europą, privalėtų jausti atsakomybę ir už mūsų ateitį Europoje.
Baigdamas turiu prisipažinti - iš tiesų straipsnio pavadinimas klaidinantis. Blogai ne tai, kad esame Europoje, bet tai, kad nesiruošiame išnaudoti visų galimybių. Bet tai jau priklausys nuo kiekvieno iš mūsų. Tad gal ir gerai, kad “išdūrė” - realybės suvokimas kartais labai išblaivina.
