Vakar įvyko tai, ko nebuvo tikėtasi, - Vilniaus meru tapo ne energingasis liberalas A. Zuokas, bet romus socialdemokratas G. Paviržis. Ką rodo šie mero rinkimai? Kokias galima daryti išvadas?
Liberaldemokratų ir socialdemokratų suartėjimas
Mero likimą lėmė lenkų balsai, tačiau akivaizdu, jog ne jie buvo svarbiausi veikėjai. Jais tapo socialdemokratai ir liberaldemokratai. Po prezidento rinkimų buvo teigiama, kad A. Brazauskas ir socialdemokratai yra pasmerkti valdžiai. Tai jie ir daro – stengiasi įtvirtinti valdžios piramidę nuo pat viršaus (vyriausybės) iki savivaldybių. Ir tai daro būtent su liberaldemokratų bei prezidento R. Pakso pritarimu.
Šiuo atveju R. Pakso suinteresuotumą A. Zuoko nuvertimu galima suprasti. Juk po prezidentinių rinkimų A. Zuokas buvo tas politikas, kuris pirmasis pradėjo kovą (tegu ir simbolinę) su naujai išrinktu prezidentu.
Tačiau kyla nauji klausimai – ar ši sąjunga laikina? O gal taip formuojasi nauji politiniai galios poliai? Atsakyti į šį klausimą ankstoka. Gali būti, kad socialdemokratai tiesiog žaidžia su liberaldemokratais ir pasinaudoja susidariusia situacija. Tačiau labai gali būti, jog taip kuriamas naujas scenarijus 2004 metų Seimo rinkimams. Juk dabar itin palankus laikas pasidalinti įtakos zonomis, nusprendus, kad kairiųjų simpatijas surinks socialdemokratai, o dešiniųjų – liberaldemokratai.
Tuomet konservatoriai ir naujai kuriama partijai vietos politiniame peizaže nėra numatyti.
Neraminantys ženklai
Jau prieš Vilniaus mero rinkimus nuotaikos buvo nervingos. Žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, kuriuose teigiama, jog balsai yra perkami už nemažas sumas. Trečiadienį Tėvynės sąjunga - Lietuvos konservatoriai trečiadienį išplatintame pareiškime teigė, kad "Vilnius skęsta kairiųjų partinėse intrigose - socialdemokratai ir prezidento partija sostinėje nupirko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deputatus".
"Nupirko postais, užkulisiniais susitarimais ir pažadais tvarkytis taip, kaip šiandieninei Lietuvos valdžiai nurodys radikalieji Vilnijos lenkų politikai. Yra žinoma, kad už paramą renkant meru socialdemokratą lenkų politikai iš socialdemokratų gavo tokius pažadus, kuriuos valdantieji kuo skubiausiai ima įgyvendinti", - rašoma pareiškime.
Neaišku, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau tai verčia susimąstyti, koks demokratijos likimas Lietuvoje, jei balsus bus galima nusipirkti? Šiuo atveju – net jei šie gandai ir nepasitvirtintų – jau yra duotas precedentas, kad taip galima elgtis. Ribos peržengtos. Tai tikrai neprisidės prie demokratijos plėtros Lietuvoje.
Artūras Zuokas – būsimos vyriausybės vadovas?
Koks gali susiklostyti A. Zuoko likimas? Galimi keli variantai – pesimistinis ir optimistinis.
Pirmasis – jo ir siekė A. Zuoko nuėmimo iniciatoriai – A. Zuoką palaužia šis pralaimėjimas ir jis pasitraukia iš politikos. O jei lieka, tai tampa marginaliniu politiku. Toks kokiu tapo Gediminas Vagnorius. Juk kažkada jis irgi buvo šlovės ir valdžios olimpe. Toks variantas įmanomas, jei A. Zuokas sėdės sudėjęs rankas. Tačiau žinant jo ambicijas ir energiją, vargu, ar tuo galima patikėti.
A. Zuokas dabar turi puikią startinę poziciją tolimesnei politinei karjerai. Tai ir yra antrasis variantas. Jis gali paskelbti, kad tapo politinių intrigų auka. Politinių intrigantų niekas nemėgsta – juk R. Pakso rinkiminė kampanijos viena iš sėkmės priežasčių buvo tai, kad jis itin eskalavo šį mitą – esą ten, tarp politinio elito rezgamos tik intrigos, o paprasti žmonės jiems nerūpi. Na štai, A. Zuokas jau irgi turi ką skelbti – juk Vilniuje už jį daugiausia žmonių atidavė savo balsus (http://www.vrk.lt/2002/savivaldybes/rezultatai/rpbapgl_1410_2893.htm), o politikai to nepaiso. Beje, jam labai palanki ir bendra situacija – generalinis komisaras V. Grigaravičius taip pat kaltinamas “šnipinėjimu”, tačiau jokių įrodymų kol kas nepateikiama. Piliečiams niekas neaišku. Jiems bus neaišku, kaip A. Zuokas, gavęs daugiausia balsų, sugebėjo netapti meru. Vėlgi prisiminus R. Pakso rinkiminę kampaniją, galima klausti “Kas bijo Artūro Zuoko?” Taigi taip jis gali susirinkti ne tik vilniečių, bet ir visos Lietuvos žmonių simpatijas.
Kita puiki aplinkybė – naujai kuriama partija, kurios vadovu jis gali tapti. Juk A. Zuoko nušalinimas nuo mero posto šiai partijai suteikia milžiniškų galimybių. Pirmiausia, tai nauja partija, kuri siekia atšviežinti Lietuvos politinį gyvenimą, ateinanti su naujomis pajėgomis, turinti naujų idėjų. Negana to, jai vadovauja jaunas ir energingas asmuo, turintis charizmatinių savybių. Tačiau svarbiausia yra tai, kad jis nukentėjo nuo politinio elito intrigų. Toks derinys pavergs ne vieno lietuvio širdį.
Štai kodėl prognozuoju, jog naujoji partija su A. Zuoku priešakyje 2004 metų Seimo rinkimuose turės puikius šansus laimėti rinkimus. Na, o tuomet A. Zuokas gali tapti vyriausybės vadovu. Taigi ar ši liberaldemokratų ir socialdemokratų pergalė neatsirūgs jiems patiems?
Dabar jis turi pasirinkimą – gali kandidatuoti į Seimą ir tapti aktyviu, matomu jo nariu. Kita vertus, jis gali nesivelti į Seimo rietenas, taip išsaugodamas dar “nesutepto” politiko mundurą. Jam užtenka aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir kritikuoti valdžios veiksmus. Taktinių ėjimų pasirinkimas gausus.
Be abejo, reikia padaryti keletą išlygų. Automatiškai žmonių pasitikėjimas neateis. Dirbti - daug ir nuoširdžiai – teks. Kita vertus, reikia, kad naujoji partija veiktų kaip vieninga jėga. Juk jei vėl prasidės vidinės intrigos dėl įtakos ir postų partijos viduje, naujoji jėga žlugs dar negimusi.
