Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie el. demokratiją, nes ji gali atsirasti ten, kur yra demokratija. O demokratijai (aišku, ne formaliai) reikalinga, kad valdininkai gerbtų piliečius. Gerbtų patį pilietį, o ne jo socialinę padėtį. Neseniai Atviros Lietuvos fondo užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, deja, to Lietuvos Respublikoje nėra.
Valdininkai iš aukšto žvelgia į tinklažmogius
Visame pasaulyje yra atliekami tokio pobūdžio tyrimai: valdininkams nusiunčiami klausimai ir žiūrima, ar jie į juos atsako.
Štai Lietuvos teisės universitetas pakartojo tyrimą, kurio rezultatai nėra džiuginantys. Jo metu buvo siuntinėjami klausimai valdžios institucijoms. Tie klausimai buvo paprasti. Štai keli pavyzdžiai: “Ar galėčiau sužinoti Personalo skyriaus telefoną?”, “Negaliu atvykti darbo valandomis, ar vyksta priėmimas apie 18 valandą?”, “Laba diena, ar galiu atsiųsti pareiškimą elektroniniu paštu?”
Norint į juos atsakyti nereikia didelės kompetencijos - tik pagarbos siunčiančiam klausimus. Deja, tyrimas rodo, kad net 63 proc. tokių klausimų liko neatsakyti. Tokio valdininkų abejingumo negalima paaiškinti “užimtumu”; įvardykime drąsiai - tai tiesiog pagarbos stoka savo piliečiams. Dar daugiau - tai tiesiog jų slaptas niekinimas.
Beje, pavasarį buvo atliktas lygiai toks pat tyrimas. Jo metu buvo atsakyta į 40 proc. klausimų. Taigi per pusmetį padėtis visiškai nepasikeitė. Beje, reikia prisiminti, kad pavasarį šio tyrimo rezultatai buvo aptarinėjami žiniasklaidoje, buvo viešai diskutuojama. Ir nieko. Kritika valdininkams - kaip vanduo nuo žąsies. O juk ši problema taip lengvai sprendžiama - tam užtenka tik geros valios. O valdininkai, pasirodo, jos neturi.
Tačiau ne tai yra blogiausias dalykas, kurį atskleidė šis tyrimas. Jis apnuogino dar vieną mūsų valdininkijos ydą.
Valdininkai labiau vertina etiketes, o ne piliečius
Siekiant išsiaiškinti, ar valdžios institucijos vienodai noriai bendrauja su skirtingomis visuomenės grupėmis, buvo imituoti gyventojų ir privačios įmonės vadovo klausimai. Ir kokie rezultatai? Valdininkai į privačios įmonės vadovo klausimus atsako dažniau. Tik tuo nereikia džiaugtis, nes tai skandalingas faktas: jis parodo, kad Lietuvos Respublikoje pilietis yra mažiau vertinamas. Jei apskritai vertinamas.
Reikia būti “kažkuo”, kad valdininkas teiktųsi atlikti savo darbą. Taigi valdininkui yra svarbiau etiketė, - ir kuo ji aukštesnės prabos, tuo jis tampa paslaugesnis. O jei esi “tik” pilietis, vadinasi, esi tas, kurį ramia sąžine galime ignoruoti. Tai nėra toks jau nekaltas faktas. Jis rodo daug rimtesnes problemas.
Po rinkimų imta kalbėti apie “dvi Lietuvas”, apie žmonių kerštą valdžiai. Visi žvilgsnius nukreipė į aukščiausius valdžios sluoksnius - Seimą, Vyriausybę, kurie viešojoje nuomonėje turi neigiamą atspalvį. Tačiau šis tyrimas parodo, kad problema yra kur kas gilesnė. Apie Seimą ir Vyriausybę daugiausiai sužinoma iš televizijos žinių, o su valdininkais gyvenime susiduriama dažnai. O dar dažniau su valdininkų ignoravimu ir niekinimu. Tad visai natūralu, kad žmonėse susikaupia pyktis “ant valdžios”, “elito”. Natūralu, kad per rinkimus ieškoma “atpirkimo ožių”. Tačiau tai turi ir kitą pusę - visiškai akivaizdu, kodėl pas mus nėra pilietinės visuomenės. Kaip ji gali atsirasti, jei piliečiai ignoruojami. Štai kur Lietuvos problema. Valdininko dėmesys priklauso tik nuo to, kokią socialinę etiketę nešioji. Paprastu piliečiu būti neapsimoka - reikia būti kažkuo ir būtinai tą afišuoti, norint, kad valdininkai teiktųsi padaryti savo darbą.
Prisimenu, pavasarį teko dalyvauti keliose viešose diskusijose su valdininkais apie el. demokratiją. Kai būdavo prabylama apie atsakymus elektroniniu paštu, jie kaip susitarę aiškindavo apie el. laiškų gausą (čia man mįslė: telefono skambučių gausa jie nesiskundžia, nors telefonų Lietuvoje yra per du milijonus, o interenetu naudojasi apie 15 proc. Lietuvos gyventojų). O paskui būdavo pateikiamas argumentas, kurį apibendrinti būtų galima taip: “O kodėl kažkam, ko aš nežinau, nežinau, kas jis yra, turėčiau atsakyti?”. Iš tiesų tokia logika suponuoja, kad visi mes jau esame “kažkokie”, kažkuo prasikaltę ir prieš klausdami informacijos turime pasiteisinti prieš valdininkus. Kiekvienam palieku sau atsakyti į klausimą, ar toks požiūris į savo šalies piliečius nėra įžeidžiantis?
Pabaigoje galiu paguosti, kad pagal šį tyrimą atsakymų kokybė tiek gyventojams, tiek privačios įmonės vadovui yra vienodai prasta. 70 proc. gautų atsakymų neatsakyta iš esmės. Taigi nors į etiketes valdininkai reaguoja pagarbiau, tačiau tiek piliečiams, tiek etiketėms tingi dirbti ir duoti tinkamą atsakymą.
