Kai kas sako, kad Lietuva turi vieną problemą - Rolandą Paksą, kuris pamynė visas moralės, teisingumo, garbingumo normas ir vėl kandidatuoja į prezidento postą. Tačiau jei jau taip, tai Lietuva turi ir antrą problemą - vadinamąsias tradicines partijas, kurios niekaip nesugeba išspręsti pirmosios problemos.
Tačiau sugrįžus iš Kanarų mūsų lietuviškam ąžuolui Algirdui Brazauskui, atrodo, ši problema pradedama spręsti. Jis supykęs patrankė kumščiu į stalą ir pabarė prezidentu norintį tapti kandidatą Česlovą Juršėną, kodėl buvo leista Paksui kandidatuoti.
Iš tiesų kodėl buvo leista kandidatuoti?
Juk jo eliminavimas iš prezidentinių lenktynių atneša dvigubą naudą socialdemokratams, kurie santūriai laikėsi per apkaltą. Jie gali surinkti Pakso balsus, o kartu sutriuškinti centro dešiniąsias jėgas.
Paksas gali paremti Juršėną, kuris ne kartą sakė, kad apkaltos būdu nušalintas prezidentas turi politinę ateitį. O už ką gali gi balsuoti Pakso elektoratas. Negi už Valdą Adamkų ir Petrą Auštrevičių. O štai Juršėnas alergijos nekelia, tad kodėl už jį neatiduoti savo balso.
Antra, Pakso eliminavimas iš rinkimų - smūgis centro dešiniosioms jėgoms. Jos principingiausiai pasisakė prieš Paksą, jos aktyviausiai su juo kovojo. Tad jei iš rinkimų kovos jis yra pašalinamas, tai ir nebelieka sukaupto politinio kapitalo, nebegali sakyti “Nenori Pakso, ateik balsuoti” ir tyliai leisti suprasti, kad balsuoti reikia už Adamkų ar Auštrevičių.
Štai kodėl socialdemokratai taip nori pašalinti Paksą iš rinkimų - jiems iš to didžiausia nauda. Tačiau ne viskas taip paprasta. Socdemai patys gali, prisiminus jų vadovo leksikoną, “išsidurti”.
Pirmiausia kas sakė, kad Paksas parems Juršėną? Priešingai, po tokių žaidimų jis gali apsispręsti remti ištikimąją gintarinę ledi Kazimirą Prunskienę. Jai tai bus didelė parama patenkant į antrą turą. O tuomet rinkėjas gali pagalvoti: jei Prunskienė buvo pirmoji Vyriausybės vadovė, tai kodėl negali būti pirmoji prezidentė? O juk vyrai politikai tiek privėlė ir visko pridirbo, kad moteris prezidentė visiems būtų ramiau. Be to, moteris prezidentė puikiai žiūrėtųsi kolektyvinėse Europos šalių vadovų nuotraukose - mūsų gintarėlis būtų pastatytas centre šalia elegantiškosios latvės Vairos Vykės-Freibergos.
O kaip atrodys Juršėnas ir visi socialdemokratai, kai pralaimės Prunskienei. Juk jos partija, kurios pavadinimo dabar niekas neatsimena, taps proprezidentine ir turės puikius šansus gerai pasirodyti Seimo rinkimuose. O socdemai praras savo rinkiminį žavesį.
Koją pakišti gali ir visų palaidoti bei pamiršti socialliberalai.
Jie jau iškėlė savo kandidatę - Viliją Blinkevičiūtę, tuo papiktindami socialdemokratus, kad neremia Juršėno, ir dešiniuosius, kad neremia Adamkaus.
Tačiau šis savarankiškas žaidimas gali tapti jų šansu išsigelbėti. Pirmiausia Blinkevičiūtė bus gera atsvara Prunskienei. Taip pat moteris, tik jaunesnė. Tad kodėl už ją nebalsuoti. Be to, ji ta moteris, kuri kelia pensijas.
Antra vertus, socialliberalai turi dar vieną mirtiną scenarijų. Įsivaizduokime - įtampos tarp socialdemokratų ir socialliberalų tiek eskaluojamos, kad po kokio mėnesio Artūro Paulausko partiečiai pareiškia - mes negalime daugiau dirbti koalicijoje, ir palieka Vyriausybę.
Štai tuomet socdemams vieniems reiktų srėbti visą kritiką už Vyriausybės klaidas ir nepadarytus darbus. O socialliberalai galėtų vaidinti “amžinus opozicionierius” ir iš širdies pliekti socdemus, kurie nieko kito nemoka, tik “išdūrinėti” žmones.
Tad štai žaisdami gudrius politinius žaidimus socialdemokratai gali likti prie suskilusios geldos.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją.
