Ar yra tekę naudotis "smulkiųjų kontrabandininkų" paslaugomis?
Jūratė Sinevičienė, UAB "Erliteksa" direktorė:
- Oi, tai kad aš nei rūkau, nei "šnapsą" geriu... Tiesa, pasiūlymų įsigyti tokių prekių esu sulaukusi ne kartą. Dirbu Kaune, o gyvenu Jonavoje. Jei namo važiuoju autobusu, Jonavos autobusų stotyje visuomet prišoka tamsaus gymio asmenys, kurie įnirtingai siūlo įsigyti pigių cigarečių: už dešimt pakelių prašo 15 litų... Va jei pigesnio benzino pasiūlytų - tikrai nusipirkčiau. Mat kuro kainos pasiekė tokias aukštumas, jog jau darosi nebejuokinga. Kartais pagalvoju - kaip gerai gyvenantiesiems pasienio zonoje... Antai kaip teko girdėti, Tauragės rajone bedarbiai mieliau "marširuoja" į netolimą užsienį ir atgal, nei susidomi Darbo biržos pasiūlymais...
Dalia, pardavėja iš Tauragės:
- Ne, niekada niekas to nepasiūlė, neprašė tokias prekes priimti ir pardavinėti parduotuvėje. Kas čia paskleidė gandus, neva Tauragė dūsta nuo kontrabandinių cigarečių ar svaigalų? Nesąmonė. Bent aš apie tai nieko nežinau. Anksčiau, teisybė, lyg ir buvome sulaukę panašių prašymų, bet kategoriškai atsisakėme kontrabandines prekes priimti.
Viktoras, individualios įmonės savininkas iš Kauno:
- Neseniai švenčiau savo šešiasdešimtmetį ir, pasigirsiu, svečius vaišinau vien kontrabandiniais gėrimais - "Metaxa" konjaku, "Absoliut" degtine, išlaikytu prancūzišku vynu. Visi vaišinosi ir klausinėjo, ar ne gaila tokias brangybes dėti ant stalo. "Aš dar tiek pat rūsyje turiu," - atsakiau. Kad mokėjau kur kas pigiau, nei tokie gėrimai dabar kainuoja parduotuvėse, žinoma, nutylėjau... Šį turtą sukaupiau bene prieš penkiolika metų, kai Kaliningrado srityje, kaip statybinės organizacijos darbų vykdytojas, stačiau daugiabučius namus. Taip kiekvieną savaitgalį ir parsigabendavau po kelis brangių gėrimų buteliukus...
Jonas, bedarbis iš Šakių:
- Reguliariai - kiekvieną savaitę - nuvažiuoju į Rusijos teritoriją. Nusiperku kuro, cukraus, cigarečių (gaila, kad leidžia išvežti tik vieną bloką). Taip kursuoju jau keleri metai, ir galiu pasigirti, jog per mėnesį sutaupau ne vieną šimtą litų. Mano pažįstamas, trečiosios grupės invalidas iš Lazdijų rajono, jau kokie penkeri metai pigesniu benzinu apsirūpina pats ir dar nemažai parduoda norintiesiems. Jis taip pat nesiskundžia. Kodėl nepasinaudojus proga, jei yra galimybė užsidirbti?
Apolonija Bieliauskienė, pensininkė iš Jurbarko:
- Mano pensija maža, reikia taupyti kiekvieną litą, bet po to, kai pigiu kontrabandiniu gėralu apsinuodijo visi bulviakasio talkininkai, atsižegnojau bet kokių pigesnių prekių. Kipšas žino, gal ta rusiška degtinė buvo pagaminta ir supilstyta kur nors Jurbarko miškų tankumyne, o pardavinėta kaip valstybinė. Baisu pagalvot, galėjo pusė giminės vyrų į kapus nukeliaut... Niekam nepatariu rizikuoti savo sveikata.
