Jonė OŽALAITĖ
Šiauliečiai, o ir mūsų laikraščio skaitytojai, ko gero, dar mena žiaurią žmogžudystę, įvykdytą 2003-ųjų birželį. Vos aštuoniolikos sulaukęs Dovydas Kriaučiūnas nužudė dvi savo bendraamžes - Aušrą Stankutę ir Indrę Staškauskytę.
Šiaulių kriminalistai tuomet dirbo išsijuosę, tad žudikas buvo nustatytas greitai. Tardomas D. Kriaučiūnas prisipažino nužudęs merginas iš keršto.
Nesulaukė skambučio
Aušra Stankutė su tėvais gyveno ir dirbo Anglijoje. Į Šiauliuose likusį ir giminaičių prižiūrimą butą Aušra grįžo truputėlį atsipūsti, išsilaikyti vairuotojo teises. Kad nebūtų vienai liūdna, į namus pasikvietė Indrę Staškauskytę, kuri dažnai likdavo nakvoti. Su tėvais Anglijoje Aušra palaikė ryšį - kasdieną susiskambindavo. Tačiau vieną dieną mama nesulaukė dukters skambučio. Paskambinusi Aušrai, mama išgirdo, kad telefonas "išjungtas arba už ryšio ribų". Kai tai pasikartojo keletą kartų, Dalia Stankienė paskambino savo tėvui ir paprašė nueiti pažiūrėti, kas atsitiko. Radęs užrakintas duris, senelis jas atsirakino savuoju raktu.
Tokio šiurpaus vaizdo sakė nematę net visko regėję pareigūnai. Abi merginos buvo užmuštos metaliniu strypu, supjaustytos ir peiliu subadytos rankos.
Ekspertai nustatė, jog merginos nužudytos prieš kelias dienas. Iš buto buvo dingę kai kurie vertingi daiktai: mobilieji telefonai, televizorius, muzikinis centras.
Nužudė, nes įsižeidė
Kadangi buto durys nebuvo išlaužtos, kriminalistai iškėlė versiją, kad žudikas su savo aukomis buvo gerai pažįstamas. Bute buvo rastas fotoaparatas. Išryškinę juostelę, pareigūnai pamatė bute vykusių pobūvių scenas. Taigi, kriminalistams teko aiškintis pavardes tų, kurie buvo užfiksuoti Stankų bute. Taip po keturių dienų buvo sulaikytas merginų pažįstamas Dovydas Kriaučiūnas.
Vaikinas gerai pažinojo Aušrą - su ja lankė vieną vaikų darželį, vėliau mokėsi toje pačioje klasėje.
Sulaikytas Dovydas greitai prisipažino nužudęs merginas. Girdi, įniršęs, nes Aušra su Indre pasišaipė iš jo ir jo merginos ir dar pagrasino, kad jų pažįstami vyrukai išmals jam snukį.
Nesusivaldęs D. Kriaučiūnas smogė Aušrai per galvą pirmu pasitaikiusiu daiktu - metaliniu strypu. Po to Indrei. (Vėliau ekspertai suskaičiavo 12 smūgių žymes). Žudikas atsipeikėjo, kai aukos jau gulėjo be sąmonės. Nutarė, kad, jei merginas pribaigs, tai niekas ir nesužinos.
Nužudęs merginas, Dovydas nepuolė bėgti. Jis šaltakraujiškai ėmė šeimininkauti bute: lavonus uždengė paklodėmis, susirinko aukų mobiliuosius telefonus, paskambino savo draugei ir paskyrė jai pasimatymą. Susitikęs su savo mergina, parodė pavogtuosius telefonus ir pasiūlė vieną išsirinkti dovanų. Kai sutemo, Dovydas grįžo į nužudytų merginų butą ir ramiai iš jo išnešė televizorių, muzikinį centrą, drabužių, kosmetikos bei kitų vertingesnių daiktų.
Nuosprendis - iki gyvos galvos
Po prisipažinimo D. Kriaučiūnas buvo uždarytas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Čia jį aplankė gerai juridinius dalykus išmananti mamytė. A. Kriaučiūnaitė (ji - diplomuota teisininkė) savo sūnui negailėjo patarimų, kada ir kaip elgtis, ką sakyti. Jau teisme A. Kriaučiūnaitė pareikalavo teisiamajam skirti socialinę ekspertizę, nes, girdi, jos vienturtis - nesubrendęs, paikas berniokas. Šį ėjimą teisininkai įvertino kaip labai gudrų - mat įrodžius, kad D. Kriaučiūnas socialiai nesubrendęs, teismas jam skirtų daugiausia 10 metų nelaisvės - kaip nepilnamečiui.
Ekspertizės išvados buvo vienareikšmės - D. Kriaučiūnas puikiai suvokia atsakomybę bei galimas savo veiksmų pasekmes.
Teisme žudikas, pamokytas mamos, bandė įtikinti, kad žudė ne jis, o "mafija". Tačiau Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog pakankamai surinkta neginčijamų įrodymų, kad D. Kriaučiūnas merginas nužudė tyčia itin žiauriai ir skyrė jam maksimalią bausmę - kalėjimą iki gyvos galvos.
Bausmė sušvelnėjo
Kaip ir reikėjo tikėtis, D. Kriaučiūnas nuosprendį apskundė - esą jis nieko nežudė.
Apeliacinis teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nesudvejojo, kad žudikas - būtent D. Kriaučiūnas. Tačiau teisėjų kolegija nutarė, kad paskirtoji bausmė - per griežta. Teisėjų nuomone, D. Kriaučiūnas dar labai jaunas (vos prieš mėnesį, kai žudė merginas, buvo sukakę aštuoniolika metų), mokėsi mokykloje, o ir bausmė neadekvati padarytam nusikaltimui. Tad kalėjimą iki gyvos galvos Apeliacinis teismas pakeitė 20 metų nelaisvės. Aštuonerius metus teks sėdėti kalėjime, likusius - pataisos namuose.
Skųsti jau neverta
Žiauriai nužudytų merginų artimuosius žinia apie sušvelnintą bausmę sukrėtė. Jie negali suvokti, kad už taip šaltakraujiškai ir žiauriai įvykdytą nusikaltimą teismas gali būti toks atlaidus.
"Akistatos" žiniomis, merginų artimieji ketina Apeliacinio teismo nuosprendį apskųsti ir tariasi su teisininkais.
Tačiau, kaip "Akistatai" paaiškino Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Kastytis Šikšnys, aukų artimieji negali tikėtis, kad Aukščiausiasis Teismas bausmę vėl sugriežtins. "Tai neįmanoma teisiškai. Nebent bus nustatyta, kad neatsižvelgta į kai kurias svarbias nusikaltimo detales ar įstatymas netinkamai pritaikytas, - sakė K. Šikšnys, - tai Aukščiausiasis Teismas gali grąžinti bylą Apeliaciniam teismui".
