Remigijaus RAINIO ir Vlado GESAIČIO fotoreportažas
Pagėgių savivaldybės Vilkyškių miestelyje kilęs gaisras be pastogės paliko devynias šeimas ir nusinešė vieno žmogaus gyvybę. Nors užsiliepsnojęs pastatas priklauso Vilkyškių dvaro ansambliui, tačiau vietos valdžios knygose jis buvo įvardijamas kaip avarinis. Jau daugiau nei prieš dešimtmetį čia gyvenantys žmonės privatizavo visus devynis butus ir nuo tada savo būsto būkle privalėjo rūpintis patys. Po Antrojo pasaulinio karo ištuštėję Vilkyškiai atgijo čia atsikėlus naujakuriams iš kitų šalies kampelių, todėl kam dar praėjusio šimtmečio pradžioje iš stambių blokelių buvo pastatytas šis vienaaukštis mūrinukas su mansarda, niekas negali pasakyti. Vieni teigia, jog čia buvo įsikūrusi miestelio karčema, o mansardoje veikė nedidelis viešbutukas, kiti girdėję, kad šiame name dvarponis apgyvendindavo savo nusenusius patarnautojus. Šiaip ar taip, tačiau dabar šio pastato likimas greičiausiai jau nulemtas, nes jo gyventojai niekuomet nebesugebės jo atstatyti savo lėšomis, o už paveldo išsaugojimą atsakingi valdininkai niekuomet negalės skirti tiek pinigų jam restauruoti.
Neramus rytas
Gaisras kilo jau visiškai išaušus, tačiau buvo pastebėtas tik apie 10 valandą, kai virš stogo pasirodė pirmieji ugnies liežuviai. Tą dieną name buvo nedaug žmonių, nes dirbantys suaugusieji buvo išėję į Vilkyškių pieninę, o neturintieji darbo užsiiminėjo kitais ūkio darbais. Vyresnių klasių moksleiviai buvo mokykloje, todėl iš buto į butą zujo tik pensininkių močiučių priežiūrai palikti pradinukai, kuriems dabar atostogos. Bene pirmoji apie langą besidraikančius juodus dūmus pastebėjo kraštutiniame pirmojo aukšto bute gyvenusi pensininkė Marytė Norvilienė, kuri tuo metu šnekučiavosi su laikraščius jai paskaityti atnešusiu mokytojo sūnumi. Moteris išėjo į lauką pasižiūrėti, ar tik koks nenaudėlis nebus kur netoliese sukūręs laužo ar padegęs kokios senos padangos, ir pamatė, kad dūmai veržiasi iš po jų pačių namo stogo, o kraigą prie kamino jau laižo ugnies liežuviai. Kai moteris pradėjo balsu šauktis pagalbos, iš greta esančio jos sūnaus Vytauto buto iššoko čia svečiavęsis mansardoje su šeima gyvenęs Algimantas Vilkys (62 m.) ir laiptais nubėgo į labiausiai dūmų gaubiamą savo butą. Prie vis labiau gaisro apimamo namo jau rinkosi žmonės, todėl vieni įsidėmėjo į antrąjį aukštą pasikėlusį Vytautą, o kiti matė tolyn arklį nusivedantį Vileikiuku vadinamą kaimyną iš kito namo. Abu panašaus sudėjimo vyriškiai nešiojo tokias pat kariško sukirpimo striukes ir vienodas kepures, tad vėliau niekas net nesuabejojo, kad Vytautas Vilkys iš degančio namo išėjo ir kažkur nusidangino, taigi atskubėjusiems gaisro gesinti ugniagesiams buvo teigiama, kad žmonių degančiame name nėra.
Gelbėjo ir žmones, ir daiktus
Vilkyškių seniūnas Sigitas Stonys vėliau tikino, jog atskubėjęs į gaisravietę pasijuto lyg kare: garsiai poškėdamas sproginėjo nuo stogo lakstantis šiferis, nuo namo plieskė nepakeliamas karštis. Susirinkę aplinkiniai žmonės atrodė sutrikę ir tik nedrąsiai bandė patarti savo turtą bandantiems gelbėti padegėliams. Pro vieną pirmojo aukšto langą seniūnas pamatė, jog bute blaškosi ugnies ir dūmų pilno koridoriaus nuo laukųjų durų jau atkirsta čia gyvenusi Jurgita Jurgilienė (28 m.) ir dvi jos dukros. Nė akimirkos nedvejodamas Sigitas Stonys akmeniu išdaužė langą ir iškėlė klykiančią šešiametę Kariną bei ne ką mažiau persigandusią jos ketvirtokę seserį Norą. Mergaites savo globon tuoj perėmė atokiau stovėję žmonės, o Sigitas su jų mama dar tris ar keturis kartus per langą lipo į vis labiau dūmuose skęstantį butą ir nešė iš ten nelaimėlių daiktus. Dėl savo gero rizikavo ir kiti gyventojai, todėl atvykusiems ugniagesiams-gelbėtojams teko net vaikyti įsiaudrinusius drąsuolius iš pavojingos zonos. Tačiau netrukus prie namo prieiti nebeleido gaisro karštis. Įėjimai į namą įrengti iš rytinės pusės, todėl iš vakarų pūtęs vėjas dar labiau apsunkino gelbėtojų darbą. Nuo karščio aptirpo net už keturių metrų stovėjusių automobilių dažai.
Vilkyškių priešgaisrinėje dalyje budėjusiam ugniagesiui Dainiui Jurkšaičiui apie gaisrą pranešė atbėgęs greta esančios parduotuvės darbininkas. Tuo metu tik už kampo nuo degančio namo esančioje gaisrinėje buvo ir perdavęs pamainą vyresnysis vairuotojas Kazys Polita, kuris net nesuabejojęs šoko padėti savo kolegai, todėl dar 1970 metais pagaminta priešgaisrinė cisterna įvykių epicentre buvo jau po trijų minučių. Prieš išvykdamas D. Jurkšaitis išsikvietė pagalbon Tauragės ir Pagėgių ugniagesius-gelbėtojus. Kol tie atvyko, gesinti vis labiau įsiplieskiantį gaisrą buvo sudėtinga, nes vos pusantro kubinio metro vandens talpinančios cisternos atsargų užteko vos kelioms minutėms, o ugnis, negailestingai glemždama sausas it parakas namo pertvaras bei perdangos ir visokių degių daiktų prigrūstus gausius sandėliukus bei kitus gyventojų podėlius, nelaukė, kol ji vėl bus užpildyta vandeniu. Vieną dujų balioną pavyko išnešti, o kitas plyšte plyšo į padangę išmesdamas didžiulį ugnies pliūpsnį. Gaisrą užgesinti pavyko tik atvykus dar penkioms ugniagesių-gelbėtojų komandoms. Visa operacija užtruko apie penkias valandas ir tik tuomet paaiškėjo, kad savo bute nuo dūmų užduso Algimantas Vilkys (62 m.), kurio smarkiai apdegusį kūną ugniagesiai aptiko visiškai supleškėjusioje virtuvėje. Ugniagesiai jau nustatė, kad būtent ties šiuo butu ir buvo gaisro židinys. Spėjama, kad gaisras kilo dėl netvarkingo kietuoju kuru kūrenamos krosnies dūmtraukio.
Būsto paieškos
Vilkiai neseniai savo butą buvo pasiremontavę, nes jų sūnus Darius netrukus ruošėsi vesti. Vilkyškių pieninėje dirbantis vyriškis tik prieš savaitę buvo išsimokėtinai nusipirkęs naują televizorių, kuris supleškėjo drauge su kitais daiktais ir baldais. Manyta, jog ugnis pasiglemžė ir vestuvėms skirtas 10 000 litų Dariaus santaupas, tačiau kitą dieną degėsiuose pavyko surasti nesudegusius 1 200 litų ir gaisre žuvusio tėvo pasą. Dauguma kitų šio namo gyventojų vertėsi itin sunkiai. Tik penki iš jų turi nuolatinį darbą, o net 10 iš 23 stogo virš galvos netekusių nelaimėlių - vaikai. Nors daugumai pavyko išgelbėti kai kuriuos būtiniausius namų apyvokos daiktus, tačiau dvi šeimos liko taip, kaip stovi. Jau per pirmąsias valandas po gaisro Vilkyškių žmonės padegėliams pradėjo nešti rūbus ir net baldus. Tačiau svarbiausia problema jiems tebelieka susirasti, kur gyventi. Seniūnijos darbuotojai buvo numatę dalį nelaimėlių laikinai apgyvendinti pradinės mokyklos pastate, tačiau visus juos priglaudė giminės ar draugai. Įsigyti kitą būstą Vilkyškiuose beveik nėra jokios vilties, nes butų kainos čia tokios pat kaip Tauragėje, mat miestelis - bene vienintelis Pagėgių savivaldybėje, kur galima susirasti darbo. Vis naujas darbo vietas sukuria Vilkyškių pieninė, todėl žmonės nori įsikurti netoli darbovietės. Pieninėje dirba ir net 5 iš gaisre nukentėjusių žmonių, todėl jiems nepriimtini seniūnijos pasiūlymai keltis į visiškai suremontuotą Žukų kaime esantį seniūnijai priklausantį butą. Šiuo pasiūlymu veikiausiai pasinaudos kuri nors bedarbių šeima. Vietos verslininkas Arūnas Rimašius jau pasiūlė kuriai nors nukentėjusiai šeimai neatlyginamai apsigyventi jo sodyboje už 4 kilometrų nuo Vilkyškių. Aktyviai veikianti miestelio bendruomenė sudarinėja kiekvienai padegėlių šeimai reikalingiausių daiktų sąrašus ir ketina teisingai paskirstyti pagalbą, kurios tikisi sulaukti iš visų gailestingų Lietuvos žmonių. Prašoma aukoti pinigais, tačiau bendruomenė ketina ne visiems juos atiduoti tiesiai į rankas. Ne paslaptis, jog tarp nukentėjėlių yra ir nevengiančiųjų stiklelio, todėl tokioms šeimoms pagalba bus teikiama daiktais ir maisto produktais. Pagėgių savivaldybė kiekvieną šeimą gali paremti tik po 250 litų.
