Pagaliau atėjo dar vienas pavasaris. Vienas pesimistas su lazeriniu taikikliu aiškina, kad nėra ko džiaugtis, po pusės metų vėl bus žiema. Bet gal pasidžiaukim, nes palyginti nedaug mums tų pavasarių ir beliko.
Dar maždaug 30-40 kokybiškų, o paskui jau - visokie fiziniai ir dvasiniai marazmai. Aišku, juos paįvairinti gali įvairiausi atrakcionai, turėkim vilties. Žemės drebėjimai paslinks Žemės ašį, mus pasveikins nežinomas asteroidas, pagaliau prasidės atominis karas, o gal bus įteisinta eutanazija ir supaprastinta vizų į anapus išdavimo procedūra. Tiek to, kol kas stabtelėkim pasidžiaugti šituo pavasariu, nauju popiežiumi ir iš įvairaus plauko kailių ir vilnų lendančiais kūnais.
Kaip visada daug džiaugsmo kelia besikalantys paukštelių balsai, čiulbantys žali lapeliai ir visur parduodamos žibutės. Tačiau dažniausiai mūsų žvilgsniai krypsta ne ten. Jie slysta per atidengiamas kūno grožybes, vyriškas ar moteriškas, pavydžiai arba godžiai - tai jau priklauso nuo išorinių ir vidinių lytinių požymių ir vaikystės traumų ar džiaugsmų.
Vyriškų grožybių plika akimi beveik nepamatysi, tegul geriau jomis mėgaujasi moterys ilgesingais šviesiais vakarais. Gatvėse jas dar kartą slepia nieko įdomaus nežadančios atgyvenos: nusibodę beformiai džinsai, per ilgos kelnės, beviltiški melsvų atspalvių languoti marškiniai bukais kalnieriais su atgyvenusiais kaklaraiščiais, nesikeičiantys dryžuoti kostiumai, odinės striukės. Aksesuarai. Apie batus nedaug ką galima pasakyti, visur aplinkui tas smailianosis šlamštas. Teisininkai-menininkai toliau atkakliai nešioja nepakeičiamus šalikus, kurių abu galai priekyje perkišti per juos pusiau sulenkus atsiradusią kilpą. Toks mazgas gal tinka kai kuriems dailininkams, bet tik ne visiems juos mėgdžiojantiems pižonams. Man jis nusibodo dar ankstyvoje vaikystėje, kai paaiškėjo, kad dovanų gautas ilgas rūpestingų rankų darbo šalikas, daug kartų nerūpestingai apsuktas aplink kaklą, atrodo padaužiškai ir geriau veikia. Pagrindinis aprangos leitmotyvas - jeigu tinka Jonui, tai tiks ir man, nesvarbu, kad jis kitaip sudėtas ir kitaip vaikšto.
Peržiūriu paskutines Milano, Paryžiaus ir Niujorko moteriškas kolekcijas. Iš esmės nieko nauja, truputis papukų ir truputis elegancijos. Kai kurias detales galima prisitaikyti pagal poreikius: pastelinės suknelės nerūpestingai iškarpytais kraštais, lengvai klostuoti sijonai, lengvi šaliai, prigludęs siluetas. Iš „Mados infekcijos“ nebeprisimenu beveik nieko, už „beveik“ esu dėkingas Jolantai ir Ievai. Ne paslaptis ir nenuostabu, kad naujos kryptys nuo podiumo iki gatvių keliauja metus ar dvejus.
Pažiūrėkim, kas čia nuo podiumų nubyra į gatves. Atšilus (nesijaudinkit, greitai vėl atšils) gatvėse prasideda tikras krūtinių ir užpakalių potvynis, kurį stebint galima patenkinti per žiemą sužvėrėjusius estetinius poreikius. Kitų poreikių patenkinimas priklauso nuo jų savininkų socialinės kompetencijos. O kuo gi pridengti tie užpakaliai ir tos krūtinės, ar tikrai pasitenkina tie estetiniai poreikiai?
Sijonai ir suknelės pamažu tampa neprieinamos dėl chroniško skonio trūkumo, antsvorio ir aktyvaus gyvenimo. Toliau populiarios plonos medvilnės ar lino kelnės, tik kartais bendrą vaizdą gadina riebalų siurbtuvo prašantis pilvas ir persišviečiantis celiulitas. Apsmukę džinsai ir nutampyti megztiniai jokių grožybių nežada, prie jų nelįskim. Kitokių džinsų kartais pasidaro nuoširdžiai gaila, siūlės vos atlaiko nereikalingus kilogramus. Striukės sutrumpėja, kad matytųsi užpakaliai, nors geriau tegul jos lieka ilgesnės, dažniausiai nieko gražaus toks sutrumpėjimas nežada. Trumpėja ir kelnės, bjauriai ir neskoningai. Tiesa, toliau valkiojamos neaiškių formų kelnės su krūva nereikalingų virvių keistose vietose. Klasikiniai kostiumėliai stebina spalvų ir kirpimo nuobodumu. Aksesuarai. Apie batus ir vėl nedaug ką galima pasakyti, visur tas pats smailianosis šlamštas, kartais baltas, o kartais dar ir su juodom juostelėm. Kedai jau tapo visuotinai pripažintu blogiu, belieka tik atsidūsti. Beje, tapo madinga derinti batų ir rankų nagų spalvą. Paskutinis trendas pritrenkiantis - tokios pat spalvos bei ilgio batų nosys ir rankų nagai. Norėčiau pažiūrėti, kaip jų savininkės elgiasi tualete. Iš medžiaginių ir dermantinių rankinių krūvos retai išlenda kokia nors verta dėmesio. Jeigu mokėčiau piešti, nupieščiau vidutinį statistinį moters siluetą, būtų puikus vaizdas juodajai komedijai, nemoku, gal kas padės?
Kas yra blogiausia - dauguma moterų (kaip ir vyrų) nesupranta, kas asmeniškai joms tinka. Taip, stiliaus pojūčio madų žurnalai neišmokys. Todėl mėgdžiojimas tampa svarbiausia kiekvieno sezono message.
Duosiu kraujo teisybės dėlei - kartais pamatau tobulą asmens ir drabužio derinį be jokių tuštybės priemaišų. Ir tada norisi sakyti komplimentus, dovanoti saldainius ir kviesti nestandartiniams susitikimams. Prisimenu Dostojevskį su niūria veido išraiška: „grožis išgelbės pasaulį“ ir Marylin Manson su velnio šypsena: „set fashion, not follow“.
Ne komentarams: [email protected]
