Irena ZUBRICKIENĖ
- Kitą kartą mažai pažįstami žmonės manęs ir nesupranta, kai jiems pasakau, kad gyvenu ant bėgių, po tiltu, - sakė prie pat Marijampolės esančiame Būdviečių kaime gyvenantis Gedeminas Leonavičius (54 m.), kurio šeimos būstas - prie pat geležinkelio bėgių prisišliejęs namas, iš kitos pusės gaubiamas tilto, kelio "Via Baltica" dalies.
- Atsikraustėme čia prieš penkerius metus iš Marijampolės, kai pajutome, kad mieste pragyventi sunkiau, - pasakojo suvirintojo (24 metus) ir... duonos kepėjo (7 metus) kasdienybės ragavęs Gedeminas. - Mano uošviui (dabar jau miręs), ilgamečiam geležinkelio darbininkui, buvo suteikta galimybė privatizuotis šį namuką. Dabar čia gyvename keturiese: uošvė, aš, mano žmona Laima ir mūsų šešiametis sūnus Mantukas.
Gedeminas sakė, kad pro pat langus, kokių dviejų metrų atstumu, pradardantys traukiniai dabar jau netrukdo nė vienam šeimos nariui. Pats Gedeminas teigė jau nuo vaikystės pripratęs prie panašaus triukšmo, nes gyveno Vilniuje, prie pat geležinkelio, kur prasikeisdavo prekes vežiodavę garvežiai. Jų būdavo labai daug. Netoli namų buvo ir aerodromas - nuolat burgzdavo įvairūs lėktuvai. Galbūt todėl triukšmo užgrūdintas vyras nė kiek nesudvejojo, kai atsirado galimybė įsikurti geležinkelio kaimynystėje Būdviečiuose.
- Iš pradžių buvo sunku tik žmonai, - šypsojosi Gedeminas. - Ji kokius trejus metus naktimis skaičiuodavo pravažiuojančius traukinius ir negalėdavo užmigti: juk kartu su traukiniu dreba bei "triukšmauja" ir visi stiklai sekcijoje! Dabar jau ir žmona pripratusi. O sūnui tie traukiniai - lyg lopšinė. Vaikas tikrai jautrus visokiems garsams: tuoj atsisuka, jeigu kas nuo stalo nukrenta ar kas garsiau sukalba, subilda, o į bėgių dundesį jokio dėmesio nekreipia - miega nepabusdamas. Naktį traukinių nemažai - per porą valandų kokie 5 - 6 pradunda: jie gabena kazachų Marijampolėje nusipirktus automobilius į Kazachstaną. Matot, ir langai mūsų ne tie, kur garsus sumažina. Bet gyvenam...
Pasak Gedemino, pastaraisiais metais geležinkelio eismas sumažėjęs. Esą dabar, kai pabranginti keleivių bilietai, norinčiųjų važiuoti traukiniais dar labiau sumažės - kartu teks atsisakyti ir ne vieno seno maršruto. Vadinasi, po Leonavičių langais būsią dar mažiau garvežių keliamo triukšmo.
Kita tokio gyvenimo "ant bėgių" ypatybė, anot Gedemino, - realaus pavojaus grėsmė. Šeima žino, kad jų vaikas priverstas mėgautis tik nedidelio kiemo teikiamais malonumais, o eiti į kitą namo pusę, kur yra geležinkelio bėgiai ir peronas, nebebus galima.
- Mantukas matė po traukinio ratais žuvusių savo kačiuko ir šuniuko kūnelius, tai dabar jau puikiai supranta, kuo gali baigtis žaidimai ant bėgių, - sakė Gedeminas. - Vaikas, pamatęs, kad jo augintiniai išbėgo į lauką, išskuba paskui juos, kad sugautų ir parsineštų. Jeigu saugoja kitus, tai, tikiuosi, save - juo labiau.
Gedeminas sakė didesnį pavojų jaučiantis ne dėl geležinkelio, kur, tikėtina, nuo bėgių nenuvažiuos nė vienas traukinys, nes geležinkelis nuolat prižiūrimas ir tvarkomas, o dėl "Via Balticos", juosiančios Leonavičių būstą iš kitos pusės. Po visų kelio rekonstrukcijų namas atsidūręs lomoje, po tiltu. Namo gyventojai baiminasi galimų avarijų, per kurias mašinos ridentųsi nemenku skardžiu ir atsimuštų į Leonavičių namą. Viena tokia avarija jau įvykusi, tik, laimei, keliasdešimčia metrų toliau: tuokart į pakelę nusirideno krovininis automobilis.
- Dar didesnis pavojus mums iškils, kai kelininkai pabaigs tiesti dar vieną, lanku einančią "Via Balticos" kelio juostą, - į netolimą ateitį mintimis žvelgė Gedeminas. - Ja važiuosiančios mašinos dar labiau priartės prie mūsų namo - pavojų bus daugiau. Nebent didžiulius kelio atitvarus padarytų. Kita vertus, ir milžiniško mašinų srauto garsai mums drumsčia ramybę, bet kelio šeimininkai apie naujus langus mums nė negalvoja. Dar viena bėda - dūmai ir dulkės. Kai būna vėjas nuo kelio, nebeturime kuo kvėpuoti...
- Ne taip jau čia ir blogai, - apibendrino Gedeminas, išvardinęs visus gyvenimo "ant bėgių" ir "po tiltu" trūkumus. - Nori į Marijampolę ar Kauną - geresnės vietos susisiekimui nereikia: per minutę užlipi skardžiu ant kelio ir "balsuoji" arba lauki kursuojančių autobusų. Kitą kartą - traukiniu iš namų, nes jie važinėja griežtai pagal grafiką. Kuo blogiau už taksi?..
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- G. Leonavičius, gyvendamas prie pat geležinkelio bėgių, labiau baiminasi "skrendančių automobilių"
- Artimiausi Leonavičių "kaimynai" - geležinkelio bėgiai
