Sigitas STASAITIS
Šiauliuose vienu tiksliu peilio dūriu nužudytas benamis J. Vyšniauskas (63 m.). Ilgokai vargę miesto kriminalistai išsiaiškino, jog tai padarė į geraširdę močiutę, bet tik ne į šaltakrauję benamę panaši R. Ragozina, svajojusi emigruoti į šiltąją Argentiną.
Sustiręs pagyvenusio vyro lavonas rastas sausio 4-osios vakare Šiaulių pėsčiųjų bulvare, netoli miesto Prekybos namų. Tarp tirti žmogžudystės atvykusių kriminalistų buvo ir Šiaulių VPK Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkas Arvydas Augas, kuris iškart atpažino, jog nužudytasis - benamis Juozas Vyšniauskas, pravarde Juozukas. J. Vyšniauskas gerbė visą gyvenimą Kriminalinėje policijoje dirbantį A. Augą, kartais priėjęs guosdavosi nenusisekusiu gyvenimu ir paprašydavo smulkiųjų pagirioms.
Įvykio vietoje nebuvo nei liudytojų, nei peilio, ant kurio koto galėjo būti pirštų atspaudų, tad kriminalistų laukė sunkus darbas. Ekspertai nustatė, jog Juozukas nudurtas vieninteliu tiksliu dūriu į krūtinę, tad buvo iškelta versija, jog tai padarė koks nors prityręs nusikaltėlis.
Pareigūnai žinojo, jog toje netoli centrinio miesto turgaus esančioje pėsčiųjų bulvaro dalyje mėgsta rinktis Šiaulių benamiai. Susėdę ant suolelio prie Prekybos namų jie vakarais bendraudavo ir girtaudavo.
Netrukus policininkai sulaikė keletą benamių ir ėmė tardyti, kas ką matė. Viena iš sulaikytųjų, 53 metų benamė Regina Ragozina, liudydama painiojosi. Maždaug po savaitės įvykiai pasisuko netikėta linkme - moteris prisipažino nudūrusi J. Vyšniauską.
Pasak R. Ragozinos, sausio 4-ąją ji buvusi labai blogos nuotaikos, nes visą dieną burnoje neturėjusi nė trupinio. Sutemus vilkdamasi per bulvarą Regina pamatė ant suolelio ramiai užkandžiaujantį Juozuką, tačiau šis griežtai atsisakė duoti bent riekę batono. Dėl to labai supykusi R. Ragozina išsitraukusi peilį ir vieną kartą dūrusi šykštuoliui į krūtinę. Nusviedusi peilį į krūmelius, Regina nupėdino toliau.
Sovietmečiu J.Vyšniauskas turėjo šeimą, kurią pragėrė. Netekęs žmonos ir namų, benamis nenorėjo gydytis nuo alkoholizmo, tad jau daug metų valkatavo, elgetavo bei girtavo. Kartais jis užsukdavo pas Šiauliuose padoriai gyvenantį brolį nusiprausti, kartais įsikurdavo pas ūkininkus. Prie butelio Juozukas bičiuliams mėgo guostis dėl tėvo, kurį 1941 metais į Vokietiją darbams išvežę vokiečiai. Benamis visą gyvenimą puoselėjo rožinę svajonę iš Vokietijos gauti solidžią kompensaciją už tėvą - tada neva įsigysiąs būstą ir gyvensiąs "kaip žmogus".
R. Ragozina sovietmečiu dirbo gamykloje "Nuklonas" lituotoja. Nepriklausomybės metais gamyklai bankrutavus, Regina nesugebėjo niekur pritapti. Kurį laiką ji glaudėsi Kuršėnuose pas sugyventinį, tačiau (ne ji pirmoji ir vienintelė) per keletą metų prasigėrė. Susipykusi su vyriškiu R. Ragozina pradėjo valkatauti Šiauliuose, kartais pernakvodavo pas seserį. Regina taip pat turėjo rožinę svajonę - emigruoti pas tolimą giminaitę į Argentiną, kuri neva kvietusi atvažiuoti. Benamė vylėsi Pietų Amerikoje ištekėti už eiklaus "mačo" ir gyventi "kaip žmogus".
Kalbama, jog R. Ragozina nebijo kolonijos, į kurią ją teismas gali išsiųsti nuo 5 iki 15 metų, tikėtina - aštuoneriems metams. Žudikė ligota, jai skauda sąnarius, todėl į teismą atvesdinta apsiavusi šlepetėmis. Benamiams ji yra prasitarusi, jog kolonijoje gyventų geriau nei gatvėje - šiltai, prižiūrima medikų bei nemokamai maitinama kelis kartus per dieną.
Redakcijos archyvo nuotr.
