Birmingemo teismas 29-erių metų albaną Lorencą Goduni, kuris buvo įtariamas vykdęs prekybą žmonėmis Didžiojoje Britanijoje, pripažino kaltu. Apgaule į šią šalį atviliotą lietuvaitę jis vertė dirbti viešnamyje. Apie tai rašė laikraštis "Birmingham Post".
L. Godunis iš Ašburtono kelio, Kings Heath, ir dvidešimt dvejų metų lietuvių prostitutė Simona Kazakaitė buvo nuteisti ir už tai, kad vertėsi prostitucija, norėdami gauti iš to naudos. Teisėjas Filipas Gregoris (Phillip Gregory) sakė, kad Godunis ir Kazakaitė bandė visus nuteikti prieš jų auką, tačiau įrodymai buvo svarūs.
Prokuroras Robertas Braunas sakė, kad auka yra naivi aštuoniolikos metų studentė iš mažo miestelio. Ji buvo prikalbėta atvykti į Jungtines Karalystes moters, su kuria ji šnekėjosi internetinėse pokalbių svetainėse. Jis sakė, kad studentė iš Lietuvos, kuri net nemokėjo kalbėti angliškai, pati atskrido į Hytrou po to, kai jai pasakė, jog gali susirasti gerai apmokamą vasaros darbą. Ji susitiko su Goduniu Hytrou, kuris ją nuvežė į Birminghamą, kur studentė su Kazakaite ir kitomis prostitutėmis turėjo dirbti. Braunas sakė, kad auka iš baimės nieko nedarė, net pareiškimą policijai už ją parašė kita moteris.
Apie tai, kad albanai nesiskaito su į jų rankas pakliuvusiomis sekso vergėmis, rašo ir "Kauno diena".
Patekus į albanų rankas, tenka praeiti vadinamąjį karantiną. Iš pradžių atimamas pasas. Po to "prekė" apdirbama psichologiškai: sumušama ir išbandoma pirmiausiai paties šeimininko. Europolo duomenimis, už sekso vergijai atvežtas lietuvaites albanai jų tautiečiams moka nuo dviejų su puse iki keturių tūkstančių svarų.
Tai priklauso nuo fizinių "prekės" duomenų. Nors, M. Petrausko žiniomis, Jungtinėje Karalystėje gyvenantys vyrai nėra išrankūs: jiems patinka ir tamsios, ir blondinės, ir liesos, ir pilnesnės. Prie pilnesnės kompleksijos vietinius vyrus pripratino vietinės moterys. O apie tai, kad lietuvaitės - gražesnės už daugelį kitų Europos valstybių moteris, taip pat jau vieša paslaptis.
Dažniausiai merginos, patekusios į sekso vergiją, apgyvendinamos kartu su jas įsigijusiais albanais. Pastarieji patys ir vežioja jas į užsakymus - po saunų bei masažo salonų iškaba besislepiančius viešnamius. Dėl vieno kliento nesivarginama: tenka aptarnauti vieną paskui, kitą net iki penkių. Šių "saunų" savininkai, kaip ir klientai, - ne tik anglai, bet ir vietnamiečiai, malaizijiečiai bei kiti spalvingo Londono imigrantų pasaulio atstovai. Albanai verčiasi tik "darbininkių" šioms, pusiau legalioms, saunoms tiekimu.
