Irena ZUBRICKIENĖ
Prasidėję mokslo metai pagaliau išsprendė visą vasarą kankinusią dilemą - mokytis toliau ar daryti pertrauką iki kito rugsėjo. Kalbame apie nepilnametes moteris, mokyklos suolą privalėjusias iškeisti į kūdikio lopšį ir vystyklus arba viską suderinti. Vienos jų užsitikrino kūdikio priežiūrą, su pedagogais suderino pamokų lankymo grafiką ir kartu su bendraklasiais sėdo į mokyklos suolą, o kitos - užmetė sąsiuvinius į atokų kambario kampą ir palinko prie savo vaikelio. "Akistata" domėjosi kelių Suvalkijoje gyvenančių jaunučių (penkiolikmečių ir jaunesnių) gimdyvių kasdienybe. Visos jos sutiko kalbėti tik jų neįvardijus.
Skaudžiausia - apkalbos
Miesto mokyklą lankanti ir tvarkingoje šeimoje auganti Sidona nėščia tapo vos pradėjusi lankyti aštuntąją klasę, būdama keturiolikos. Tuomet ji draugavo su toje pačioje vietovėje gyvenančiu keleriais metais vyresniu vaikinu. Pirmieji nėštumo mėnesiai aštuntokės nuotaikų netemdė - ji paprasčiausiai nesuprato besilaukianti. Pasisakyti mamai apie tai, jog su draugu bendraujanti intymiai, drovi, ramaus būdo paauglė nedrįso. Sidona dabar sako gana anksti pradėjusi domėtis vyro ir moters santykiais - skaičiusi žurnaluose, girdėjusi per televiziją, tačiau mamos apie tai niekada netardžiusi. Teoriškai žinojusi ir apie naujos gyvybės pradėjimą, bet nemaniusi, kad motinystės dalia galinti užklupti būtent ją. Esą būna gyvenime išimtinių atvejų, tačiau tik kitiems. Kai aštuntokė pagaliau suprato besilaukianti, buvo prabėgę daugiau nei pusė nėštumo. Mergina graužėsi, kad nesuprato anksčiau - esą būtų pasitarusi su draugėmis ir tyliai pasidariusi abortą.
- Kada ir kaip aš būčiau mamai pasakiusi, kad laukiuosi, net neįsivaizduoju, - besišypsančiomis akimis ramiai dėstė Sidona, dabar jau antruosius pradėjusio sūnelio mama. - Bet vieną dieną ji kažkaip netikėtai priėjo prie manęs, apsikabino per liemenį ir pati pasakė, ką mananti.
Užklupta Sidona neišsisukinėjo ir nieko nemelavo. Šiandien jaunoji mamytė džiaugiasi, kad niekas iš artimiausių žmonių tuokart nė žodžiu neužsiminė apie abortą. Ir mama, ir giminėje esančios pedagogės Sidonai aiškino, kad jauną organizmą sudarkęs abortas gali turėti nepataisomų pasekmių tolesniame jos gyvenime - galbūt niekada nebūsią vaikučių, galbūt smerksią pažintį užmezgę ir apie tai sužinoję vyrai, visą gyvenimą graušianti sąžinė.
Namiškių palaikoma Sidona mokykloje taip pat nesusilaukė nei pedagogų replikų, nei moksleivių patyčių. Galbūt ne visi ir žinojo, nes smulkutės paauglės figūrą nėštumas nedaug tepakeitė - platesni drabužiai saugojo ateinančią gyvybę nuo smerkiančių žvilgsnių ir apkalbų. Gimus sūneliui, jau buvo gilus vidurvasaris - atostogos mokyklose, o rudenį jaunoji mamytė nuėjo į mokyklą vėl tokia pat lieknutė, kaip ir buvusi.
- Gerai, kad neapleidau mokslų, - džiaugiasi šiemet jau dešimtąją klasę pradėjusi Sidona. - Kai aš būnu mokykloje, sūnelį prižiūri mama arba teta, jos vyras. Labai dėkinga jiems už tai. Vos paruošusi pamokas visada būnu prie savo vaiko. Naktį prie jo miegu taip pat aš. Sunku buvo tik iš pradžių - dabar jau pripratau ir net neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip.
Su sūnaus tėvu Sidona bendrauja ir dabar. Jis aplanko mažylį, sulaukė net ir malonaus kreipinio "Tėte!" Jaunuoliai gyvena atskirai ir kurti šeimos kol kas neplanuoja, tačiau savo ateitį Sidona įsivaizduoja tik su tuo pačiu vaikelio tėvu. Anot Sidonos, jausmai tebelikę tokie patys, tik dabar dar "dirba" ir protas. Sunkiausia merginai buvo, kai apie jos ankstyvą nėštumą sužinojo gyvenvietės žmonės. Dauguma jų iki šiol smerkia jaunąją mamytę, apkalba ir esą nežinia kur žiūrėjusius jos tėvus, perdėtai domisi kiekvienu jos žingsniu. Dieną kitą pastebėjusios, kad Sidona vaikšto be vaikelio, moterėlės tuoj garsiai svarsto, ar jis tik neparduotas, ar neatiduotas fiktyviai globoti (esą už 500 litų pašalpą). Nuoskaudą paauglei paliko ir Kauno medicinos universiteto klinikų medicinos seserys bei slaugės, moralizavusios ir auklėjusios jaunąją gimdyvę, demonstravusios nepagarbą. Sidonos artimieji šiandien džiaugiasi budriu mažyliu ir giria Sidoną, nepasukusią aborto keliu.
- Kartais žiūriu į sūnelį ir galvoju, ar tai tikrai mano vaikas. Kartais pykstu, kad per jį negaliu ilgiau pabūti šokių vakare, pasilinksminti su draugėmis, - atviravo Sidona. - Bet aš tikrai dabar daugiau protauju ir žinau, kad niekas kitas nekaltas dėl mano pasirinkimo. Gerai, kad gyvenu su tėvais, tetos šeima. Aš jaučiuosi laiminga.
Pirmosios meilės nuoskauda
Šiandien dešimtosios klasės suole sėdinčios penkiolikmetės Dovilės, auginančios vos pusmečio sūnelį, nuotaikos kur kas blogesnės. Praėjusių metų vasarą pasijutusi nėščia Dovilė iš karto suprato, kas jai atsitikę, tačiau nuo visų slėpė - pasisakė tik tada, kai padėtį pakeisti būtų galėjęs tik kriminalinis abortas. Paauglė bijojo mamos reakcijos. Mažakalbės Dovilės teigimu, vaikelio ji labai norėjusi, todėl žinia jai nebuvusi baugi. Dabar merginai skaudu tik dėl to, kad draugas, sužinojęs apie jos nėštumą, ne tik atsitraukė kaip nuo ugnies, bet dar ir pradėjo kalbėti, esą vaikas - ne jo. Tokios kalbos Dovilei kelia apmaudą, nes ji tikrai žino, kad abejoti nereikia. Su keleriais metais vyresniu, pilnamečiu draugu vos mėnesį tetrukusią pažintį, greitai peraugusią į intymią draugystę, Dovilė linkusi laikyti pirmąja savo gyvenimo meile.
Moksluose beveik nepadariusi pertraukos Dovilė šiemet į mokyklą eis tik po dvi dienas kas savaitę - tokį laisvą lankymo grafiką patvirtino geranoriškai nusiteikę mokyklos pedagogai. Gerai besimokanti dešimtokė planuoja baigti vidurinę mokyklą ir, jeigu bus galimybių, studijuoti toliau. Linksmuoliu anūku nemažai rūpinasi gan jauna močiutė, Dovilės mama. Moteris neslepia, kad sužinojusi apie penkiolikmetės dukters padėtį, ji patyrė šoką, buvo apimta depresijos. Gėda, nežinia, apmaudas - įvairiausių jausmų mišinys buvo nė keturiasdešimties neturinčios moters kasdieninis palydovas. Motinai atrodo, kad gimdymu pasibaigusi Dovilės meilė nepataisomai sugriovė jos ateitį. Užuot nerūpestingai sukusis bendraamžių būryje, šiandien paauglė priversta galvoti, kaip padėti mamai, besirūpinančiai dviem vaikais ir anūkėliu, išgyventi. Dovilės galvoje - dar ir kitas minčių pragaras. Stipriai įskaudinta pirmojo savo mylimojo ji svarsto galimybę teismo keliu įrodyti jo tėvystę, prisiteisti sūnui tėvo pavardę ir alimentus. Kita vertus, kaip sako Dovilės mama, tuo nedaug ką laimėsiančios, nes prievarta mielas juk niekada nebūsi. Kartais jaunajai močiutei kyla minčių sugrįžti į praeitį ir apkaltinti suaugusį vyrą nepilnametės tvirkinimu, bet tam nepritaria pati Dovilė. Taip ir gyvena mažame, bet tvarkingame kambarėlyje keturiese susispaudę trijų kartų atstovai, slegiami rūpesčių. Dovilės motina pripažino, kad problemų į šią šeimą įnešęs Dovilės mažylis vis dėl to dabar jau yra bene vienintelis šviesos spindulėlis namuose - bėda, virtusi didžiuliu džiaugsmu.
Meilė su kriminalo "prieskoniu"
Panašių išgyvenimų, kaip dabar Dovilė, kiek anksčiau buvo draskoma ir dabar jau šešiolikmetė Audronė. Daugiavaikėje, socialiai remtinoje šeimoje užaugusi mergina šiandien viena, padedama mamos ir vyresnių seserų, augina antruosius metus pradėjusį sūnelį. Dėl jo Audronė paaukojo mokyklą. Mokykla, kurią lankė anksčiau, yra gana toli - reiktų taikytis prie retai kursuojančio autobuso grafiko, o už kelių kilometrų esanti artimiausia mokykla pasiekiama tik pėsčiomis, bet nuolatinis tolimas vaikščiojimas atimtų daug laiko. Todėl Audronė, beje, visą laiką mokiusis labai silpnai, kaip buvo septintojoje klasėje, tapdama nėščia, taip jau ir užbaigė savo kelią į mokslus. Daugiau nebenori.
Audronės motinystė pernai buvo bene populiariausia aplinkinių gyventojų pokalbių ir svarstymų tema. Turbūt įdomiausia, kad Audronės vaiko tėvas - beveik trigubai už ją vyresnis netolimos sodybos gyventojas. Našlys, turintis pulką vaikų, kurių vyriausiam - lygiai tiek pat, kiek ir mylimajai Audronei. Nelinkusi per daug atvirauti mergina sakė anksčiau tikėjusis, jog ji, mažylis ir mažylio tėvas gyvens drauge, tačiau tokius planus "išgarino" našlio tėvai ir jo vaikai, nepanorę turėti bendraamžę pamotę. Audronės mylimasis ir po kilusio skandalo nesislapstydamas lanko savo jaunąją draugę, pripažįsta sūnelį, kartais paremia materialiai. Išgerti mėgstantis darbininkas negali pasiūlyti savo jaunajai ir pagrandukui prabangos, tačiau Audronė tokių reikalavimų jam ir nekelia - pati retkarčiais irgi nespjauna į stiklelį, mačiusi ir tebemato tokį patį tėvų gyvenimo būdą.
- Mums ši keista istorija buvo tikras kriminalas - kur tai matyta, kad jaunai mergaitei, mokinukei, galvą apsuktų už tėvą vyresnis vyras, nors ir geras jis žmogus?! - stebėjosi Audronės kaimynystėje gyvenantys žmonės. - Bet toje mergaitės šeimoje kitko ir nereikėjo tikėtis - dabar jau ir kita jų duktė pasigimdžiusi. Namuose - nuolat išgertuvės, svetimi suaugę vyrai. Girtiems jūra - iki kelių, tai ir nuslenka nuo stalo į kurios nors merginukės lovą. O joms tai gal patinka? Gal tik taip jos įsivaizduoja gyvenimo pilnatvę? Audronei gerai - gerai ir mums. Tik kad vaikelis būtų laimingas ir sveikas...
Kriminalinė praeitis tebepersekioja?
Marijampolės apylinkėse gyvenanti jauniausia gimdyvė - prieš ketverius metus sūnelį pagimdžiusi tuomet trylikametė Asta. Mergaitės kasdienybę tada persekiojo žurnalistai, nes ji buvo sensacinga: Astos vaikelio tėvas - jos patėvis, tuo pat metu intymiai bendravęs ir su savo žmona, ir su jos dukra. Kilus skandalui vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pripažintas psichiškai nesveiku ir nukreiptas gydytis priverstinai. Trylikametė Asta neliudijo, kad patėvis būtų ją žaginęs ir įskaudinęs. Kai kurių šios šeimos artimų žmonių teigimu, anksčiau už bendraamžius subrendusi Asta pati rodydavo išskirtinį dėmesį savo patėviui ir lipte lipdavo prie jo. Bene pikantiškiausia šioje liūdnoje istorijoje buvo tai, kad panašiu metu gimė ir patėvio dukrelė, ir nesantuokinis jo bei podukros sūnus (teta ir sūnėnas? brolis ir sesuo? dukra ir anūkas?). Bene smagiausia, kad Astos motina neiškasė karo kirvio dukteriai ir padėjo prižiūrėti naujagimį.
Asta nemetė mokslų ir kiek pajėgdama buvo rūpestinga mama savo išgarsintam sūneliui. Po kelerių metų ji apleido mokyklą, pradėjo draugauti su septyneriais metais vyresniu vaikinu ir, būdama septyniolikos, susilaukė dar vieno sūnaus. Sugyventiniai kaitaliojo gyvenamąsias vietas, buvo įsikūrę pas vyruko tėvą, tačiau prieš gerą pusmetį jųdviejų keliai išsiskyrė. Kalbama, kad Asta nebeapsikentė sugyventinio smurto. Jis linkęs gintis - esą Asta susiradusi kitą vyrą. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, iki tol džiaugęsi po skaudaus skandalo gana gerai susiklosčiusiu nepilnametės gyvenimu, dabar nusprendė, kad ji nepajėgi gyventi savarankiškai su dviem vaikeliais, ir reikliai patarė jai grįžti pas motiną.
Kūnas pasiruošęs, bet ne protas
Tai laimė ar nelaimė penkiolikmetė (ir jaunesnė) gimdyvė? Visos "Akistatos" kalbintos jaunutės mamytės, nepanorusios būti įvardintos ir fotografuojamos, tarsi patvirtino net neatsakydamos, jog per daug ankstyva motinystė - tai ir bėda, ir gėda, prasilenkusi su gyvenimo norma. Vaikelius auginančios nepilnametės, bendraudamos su žurnaliste, kalbėjo mažiau už jų mamas, panorusias būti šalia. Kalvarijos savivaldybės gydytojos ginekologės Vilmos Vaikutienės teigimu, dažniausiai tokia pati situacija susiklosto ir besilaukiančiai penkiolikmetei atvykus pasitikrinti - bene į visus klausimus atsakinėja jų mamos, būsimos močiutės. Gydytoja patikino, kad penkiolikmetės (ir jaunesnės) organizmas fiziškai pasiruošęs subrandinti naują gyvybę, tačiau vis tiek ne taip, kaip būtų po kokių trejų metų. O svarbiausia - psichinė būsimos mamytės branda. Anot specialistų, pagimdžiusi penkiolikmetė "per naktį" nesubręsta - jai, net ir pačiai tapusiai motina, dar ilgai būtina kito suaugusio žmogaus globa, patarimai, priežiūra. Tai patvirtina ir mažylių gydytojai, bendraujantys su jų mamytėmis: jeigu jaunutė gimdyvė padori ir tvarkinga, kūdikį pas gydytojus būtinai kartu atlydės ir jo močiutė ar teta, šiaip giminaitė ar globėja. Medikų nuomone, ankstyva motinystė, net ir labai gerai susiklosčiusi, nėra sektinas pavyzdys, nes viskam yra savas laikas: esą obelis žiemą vaisių juk irgi neveda, o pavasarį nekrenta lapai nuo medžių...
Gydytojos V. Vaikutienės dvylikos metų darbo patirtis leidžia teigti, kad slėpusios nėštumą paauglės jos kabinete visuomet būna tylios ir ramios, tarsi nusikaltusios - jos yra nesavarankiškos, priklausomos nuo savo tėvų, išsigandusios. Tokių pacienčių medikė nemoralizuoja ir neauklėja, kad neišgąsdintų dar daugiau, nesutrikdytų, be to, juk būtų jau per vėlu. Tačiau pastaraisiais metais gydytoja pastebėjo įdomią tendenciją: mokytis nenorinčios, darbo neturinčios šešiolikmetės ir septyniolikmetės nevengia moterų konsultacijos ir vos ne kas mėnesį varsto kabineto duris - pasitikrinusios džiaugsmingai laukia atsakymo, kad tik būtų pastojusios! V. Vaikutienės manymu, tokios merginos nori išskirtinio dėmesio, tikisi "susigriebti" nusižiūrėtą vaikiną, galbūt mano turinčios vienintelę galimybę tuoj pat susitvarkyti šeimyninį gyvenimą.
Mokyklos suole sėdinčių jaunučių mamyčių turintys pedagogai taip pat tikina, kad net ir laimingai pasibaigusi, džiaugsmą atnešusi ankstyva motinystė visą gyvenimą turi kiek neigiamą atspalvį jau vien dėl to, kad per mažas metų skirtumas tarp motinos ir vaiko palieka neaiškų jų statusą: daugiau močiutės prižiūrimas vaikelis vėliau painiojasi - ir ją, ir tikrąją gimdytoją vadina mama, jaunesniuosius močiutės vaikus laiko broliais. Antra vertus, retai kada nepilnametės pagimdytas vaikelis būna lauktas ir planuotas, o gera motinos nuotaika dažniausiai sugrįžta tik kūdikiui jau kiek paaugus.
- Tik nereikia kaltinti mokyklos dėl per anksti pradėjusių intymiai bendrauti paauglių, - pakalbinta savo nuomonę išsakė Plutiškių vidurinės mokyklos (Kazlų Rūdos sav.), taip pat ne pirmus metus turinčios besimokančių nepilnamečių mamyčių, direktorė Irena Kašauskienė. - Jeigu patys tėvai bent tiek pat šviestų savo vaikus, kaip jie šviečiami mokykloje, nepilnamečių gimdyvių, manau, būtų mažiau. Į biologijos dėstymą yra įtrauktas lytinio brendimo kursas, yra klasės valandėlės. Jeigu pedagogai dirba nuoširdžiai, lytinio švietimo žinių moksleiviams turėtų pakakti. Mūsų mokykloje itin palankiai mokiniai įvertino iš svetur pakviestos gydytojos paskaitas. Paaugliams didžiausias įspūdis buvo, kad apie intymų gyvenimą su jais pirmą kartą kalbėta neskirstant pagal lytį. Nors berniukai raudo ir balo bei bandė prieštarauti, kad jiems neįdomu apie mergaičių menstruacijas, tačiau specialistė įtikino, kad abi lytys turi viena apie kitą žinoti viską, kad po to abiem būtų ir lengviau, ir paprasčiau. Juk už gimusį kūdikį atsakingi abu tėvai. *** Marijampolės statistikos valdybos duomenimis, pernai vien Marijampolės apylinkėse motinomis tapo 25 nepilnametės: viena 14-metė, keturios 15-metės, septynios 16-metės ir trylika 17-mečių. Per pirmąjį šių metų ketvirtį (kitų laikotarpių statistika dar neteikiama) gimdė keturios nepilnametės: dvi 15-metės, viena 16-metė ir viena 17-metė. Šiandien didžioji jų dauguma - vienišos motinos.
