Sigitas STASAITIS
Visi žinome, kas yra žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), sukeliantis nepagydomą ligą AIDS, tačiau dažniausiai numojame ranka - tai, girdi, narkomanų, prostitučių bei homoseksualių žmonių liga, padoriam žmogui ji negresia.
Dar prieš metus dvejus 37-erių šiaulietis Linas taip pat skeptiškai žiūrėjo į ŽIV bei AIDS ir, sako, vieną vienintelį kartą, būdamas išgėręs, draugo gimtadienyje pasidavė aistrai. Po poros mėnesių jam, vedusiam vyrui, paskambino to vakaro draugė ir pasiūlė taip pat pasitikrinti kraują AIDS laboratorijoje. Nuo tos dienos Lino gyvenimas skilęs į dvi dalis - iki meilės nuotykio ir po jo. AIDS laboratorijoje gavęs kraujo tyrimo atsakymą, dabar jis kitas žmogus ir gyvena kitą gyvenimą. Visų istorijos dalyvių vardai pakeisti.
Aistrą sukėlė alkoholis
Linas tūkstančius kartų prakeikė tą pernykštės žiemos dieną. Maždaug prieš metus jis užsuko pas savo seną bičiulį Gintarą į svečius atšvęsti jo gimtadienio. Šiandien Linas keikia ir aplinkybes - kodėl į gimtadienį važiavo be žmonos Linos, kodėl ten sukiojosi valiūkiškai nusiteikusi Gintaro sugyventinė Daiva, kodėl tąkart jis padaugino išgerti, kodėl po netikėto skambučio Gintaras kažkur išvyko, juos su Daiva palikdamas vienus. Tada ir įvyko tai, kas įvyksta tarp vyro ir moters. Šiaip alkoholio mažai geriančiam Linui "išdažytas" butelis sukėlė nepatirtų pojūčių ir geidulių. Pasak Lino, jam likus vienu du su Daiva, galvojo nebe jis, o alkoholis. Jauni žmonės pasidavė geiduliui ir pasinėrė į aistros glėbį.
Grįžęs namo, Linas meilės nuotykį greitai pamiršo ir gyveno kaip gyvenęs toliau. Vyras jautėsi puikiai, tik maždaug po pusantro mėnesio persirgo gripu. Vasaros pradžioje, dar maždaug po poros mėnesių, šiauliečiui netikėtai paskambino Daiva.
- Linai, ar esi tikras, kad neužsikrėtei ŽIV? - paklausė moteris; nuo netikėtumo sutrikęs Linas dar turėjo vilties, kad Daiva nevykusiai juokauja, tačiau moters balse humoro nebuvo nė užuominos. - Mums reikia skubiai susitikti - žinok, viskas pernelyg rimta!
Pasimatymui vietą Daiva paskyrė taip pat nejuokingą - prie Šiaulių ligoninės. Atskubėjusį Liną moteris nusivedė į ligoninės kiemą, prie kuklaus dviejų aukštų pastato su iškaba "Kraujo centras. AIDS laboratorija".
Medikė pasakė užuolankomis
Daiva lakoniškai išdėstė reikalo esmę, nors daug aiškinti net nebuvo ko - ji neseniai sužinojusi, kad Gintaras, su kuriuo gyvenanti, infekuotas ŽIV. Po tokios naujienos Daiva nedelsdama pasitikrinusi. Ir sužinojo taip pat esanti užkrėsta. Reikalas tas, kad ji, tikėtina, užsikrėtė gerokai iki nelemtojo nuotykio su Linu...
Dėl šoko kalbos dovaną praradusiam Linui moteris pasiūlė taip pat neatidėliojant pasitikrinti. Tikimybė, kad jis užsikrėtė, per vieną sueitį - minimali, tačiau kas gali garantuoti...
Iš jaudulio smarkiai plakančia širdimi Linas pravėrė laboratorijos duris. Medikės sutiko maloniai, imdamos kraują Liną ramino kaip įmanydamos - nereikia be reikalo išgyventi, teigiamas atsakymas būna labai retai. O per vieną kartą praktiškai iš viso neužsikrečiama. Atsakymo liepė ateiti po geros valandos, geriau - po dviejų.
Išėję iš laboratorijos pasivaikščioti, Linas su Daiva suko ratus aplink ligoninės Kraujo centrą. Nuotaika buvo prasta, nieko nesinorėjo, kalba vis sukosi apie klastingąjį virusą, savo bėdą nusikalstamai slėpusį Gintarą bei nelemtąjį nuotykį, kurio neturėjo būti. Kol negautas atsakymas, verkti lyg ir nebuvo dėl ko, tačiau ir juokas visai neėmė.
Grįžę į laboratoriją, Linas su Daiva medikes rado palinkusias prie prietaisų bei kompiuterių. Klinikinė biologė Vida Safonovienė, nutaisiusi nerūpestingą veido išraišką, užuot iškart nudžiuginusi Liną neigiamu atsakymu, ėmė klausinėti, ką jis žinąs apie ŽI virusą. Po to medikė atsargiai ėmė sukti kalbą apie tai, jog šiuo virusu užsikrėtusiam žmogui nereikia panikuoti, savo gyvenime nieko keisti, tik gerti vaistus ir lytinių santykių metu naudotis prezervatyvais. Linui po kojomis ėmė suktis žemė. Jis, supratęs tyrimo atsakymą, nebegirdėjo tolesnių gydytojos nurodymų, jog teks geriau maitintis, daugiau ilsėtis ir stengtis nesinervinti.
Mylėjosi netinkamiausiu metu
Linas - iš tų paprastų, nemokančių įspūdingai meluoti ar sumaniai išsisukinėti žmonių. Jis nekūrė painių istorijų, o netrukus giliai įkvėpęs savo bėdą išdėstė žmonai Linai.
Atsigavusi po šoko, ašarodama Lina tepaklausė, ar jis neužkrėtęs ir jos - jie gi po nelemtojo Gintaro gimtadienio nesisaugodami mylėjosi apie porą mėnesių. Linas sugalvojo išeitį - reikia abiem nuvykti pasitikrinti į AIDS laboratoriją Vilniuje. Gal ne tik Lina neužsikrėtusi? Gal įvykusi klaida, gal Šiaulių medikai suklydo tirdami ir Lino kraują?
Į sostinę važiavo keturiese - Linas su Lina ir Gintaras su Daiva.
Lietuvos AIDS centro gydytoja Vilma Uždavinienė su kiekvienu kalbėjosi asmeniškai. Ne, Šiaulių gydytojai savo darbą išmano - Linas, Gintaras ir Daiva tikrai infekuoti. O štai Lina - ne. Gydytoja paaiškino, kad stebėtis tuo nereikia. Tokių atvejų pasitaiko, kad net ilgoką laiką mylintis be apsaugos priemonių kitas žmogus neužsikrečia, ypač jei jo imunitetas stiprus. Tiesa, per ilgą laiką ŽI virusas pajėgus palaužti bet kokį imunitetą, tad piktnaudžiauti sėkme neverta...
Linas pamena, kad medikė stebėjosi, kaip jis galėjo užsikrėsti vienintelio suartėjimo metu, nes šiauliečio imuninė sistema labai stipri. Gydytoja paaiškino, kaip tai galėję nutikti. Daiva galėjo būti ką tik apsikrėtusi. Po tam tikro laiko tokio žmogaus kraujyje ŽI virusai tiesiog suveša, trumpą laikotarpį jų kraujyje būna itin daug. Tokiu laikotarpiu mylintis be prezervatyvo neapsikrėsti praktiškai neįmanoma.
Geriausias draugas nuslėpė užkratą
Tuomet Linas prisiminė pernai pavasarį jį užklupusį keistąjį gripą. Temperatūra buvo pakilusi iki 40 laipsnių. Šeimos gydytoja skyrė vaistų, po to antibiotikų "Ospen". Tabletės nepadėjo - padidėjo limfmazgiai, išbėrė burnos gleivinę. Medikė dar kartą bandė keisti vaistus, tačiau liga po kelių dienų baigėsi taip pat staiga, kaip ir prasidėjo. AIDS centre Linas sužinojo, kad tai buvęs visai ne gripas, o labai panašių simptomų sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ŽIV infekuotam žmogui maždaug po šešių savaičių nuo viruso patekimo į organizmą.
Linas mintyse perkratė ir draugystę su Gintaru. Prisiminė, kaip jis į ligoninę atgulė susirgęs plaučių uždegimu, o vėliau buvo perkeltas į tuberkuliozės ligoninę, kur Linas Gintarą nuolat lankė. Kai bičiulis gavo siutimą į Respublikinį tuberkuliozės centrą, Linas jį ten nuvežė savo automobiliu. Apsigydęs ir grįžęs į Šiaulius, Gintaras nutylėjo tikrąją diagnozę. Dabar, vartydamas knygas apie AIDS, Linas suvokia, kad plaučių uždegimas ir tuberkuliozė - jau beprasidedančio AIDS požymiai. Vadinasi, Gintaras užsikrėtęs gana seniai. Tačiau jis nieko apie savo baisiąją ligą nepasakė Daivai, su kuria pradėjo kartu gyventi. Nuo Gintaro užsikrėtusi Daiva netyčia užkrėtė ir Liną...
Linui tik apmaudu, kad taip pasielgė žmogus, kurį jis ilgus metus laikė savo geriausiu draugu.
Bėgo nuo geriančių artimųjų
Grįžę iš sostinės, Linas su žmona susirgo depresija. Atrodė, kad gyvenimas prarado prasmę ir spalvas, abiem nieko nesinorėjo, nuo menkiausio nieko akyse tvenkėsi ašaros. Sutuoktiniai pykosi ir taikėsi, kartu liūdėjo ir guodė vienas kitą. Visgi ilgainiui abu susitaikė su lemtimi ir nutarė likti drauge - reikia gi gyventi toliau, užauginti vaikus, kurių šeimoje - net keturi.
Linui kartais atrodo, kad visas jo gyvenimas nesusiklostė. Šiauliečio tėvai susituokė labai jauni, mama tekėdama buvo vos šešiolikos. Pasipylė vaikai, Linas buvo pats jauniausias. Ryškiausias Lino vaikystės prisiminimas - tėvai su vyresniais broliais prie stalo geria degtinę.
Atitarnavęs armijoje, tėvų namuose Linas ištvėrė vos kelias dienas. Vaikinas įsiprašė pagyventi pas tetą, nes matė, kad pusbroliai ir pusseserės gyvena kitaip. Tiesa, prabangos tetos namuose taip pat nebuvo, teko miegoti pasitiesus čiužinį ant grindų, o ir valgį užsidirbti pačiam. Tačiau jaunam vyrui didelė vertybė buvo tai, kad tuose namuose negirdėti girtųjų erzelio, netvyro vimdanti naminės degtinės smarvė.
Būdamas dvidešimties, Linas sutiko ir vedė Liną. Jaunai porai nebuvo kas padeda, abu gyvenimą kūrė kaip mokėdami. Tada Linui sekėsi, pora pasistatė namuką, užsiveisė sodą. Auga gražūs keturi vaikai. Vyriausias baigia mokyklą, mažėlis į ją dar tik ruošiasi.
Naujasis gyvenimas laistomas ašaromis
Šiuo metu Lino tėvai jau iškeliavę Anapilin, broliai prasigėrę. Kartais šiaulietis vienam jų nuveža maisto.
Linas pamena, jog lankydamasis pas medikus, matydavo lankstinukų apie AIDS. Tuomet į juos mažai kreipė dėmesio, manė, kad tai tik asocialių asmenų liga, kurią į Lietuvą atvežė pasileidę jūreiviai.
Linas ėmė skubėti gyventi ir vertinti kiekvieną dieną. Jis stengiasi pradžiuginti šeimos narius - tai žmonai į darbą nuneša pietus, tai šeimynykščiams pasiūlo nuvažiuoti prie jūros.
Linas mėgsta, kai namie lankosi draugai, su kuriais sode kartu išsikepa mėsos, išgeria po bokalą alaus, prasiblaško. Tačiau kai po vakarėlio draugai išeina, Linas pasislėpęs pratrūksta rauda...
Kas pusę metų Linas su žmona vyksta pasitikrinti ŽIV koncentracijos kraujyje. Linai sekasi - moteris iki šiol neužsikrėtusi, nors kartais nesinaudoja apsaugos priemonėmis; ji įtikėjo savo stipriu imunitetu, o gal paprasčiausiai tiki lemtimi.
Gyvena šia diena bei viltimi
Žmona visada kartu su Linu atvažiuoja ne tik į AIDS laboratoriją. Sutuoktiniai lankosi ir Savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose, kuriuose renkasi šiauliečiai ŽIV nešiotojai ar AIDS ligoniai. Tokių Šiauliuose - 44, tačiau susitikti su likimo draugais ateina daugiausia tuzinas. Susirinkimai vyksta Šiaulių ligoninės Kraujo centro patalpose.
Grupės nariai pripažįsta, kad psichologiškai nėra lengva bendrauti pastate, kur išgirsta kraupioji diagnozė. Infekuotieji pasiklauso gydytojų paskaitos, grupės vadovo Arvydo Bareikio parengtos informacijos, klinikinės biologės Vidos Safonovienės draugiškų padrąsinamųjų žodžių.
Tačiau bendrauti artimiau Šiaulių ŽIV nešiotojai kažkodėl vengia, išgėrę arbatos skuba savais reikalais.
Šiaulietis geria specialius ŽIV naikinančius vaistus ir turi vilties nesusirgęs AIDS sulaukti dienos, kai jo baisusis užkratas bus išgydomas - kai kuriose šalyse juk jau bandomos vakcinos nuo ŽIV ir labai efektyvūs vaistai nuo AIDS.
ŽIV nešiotojų Lietuvoje sparčiai daugėja. Jų skaičius jau keturženklis - kovo 1-ąją AIDS centre užregistruoti 1 002 ŽIV infekuotieji. Neabejojama, kad dar apie porą šimtų žmonių nežino esą užsikrėtę.
Autoriaus nuotr.
Infekuotųjų vis dar neišgydomu virusu Lietuvoje jau per tūkstantį.
(Aids.jpg)
