Išleidžiant jaunuosius
Piršlys:
Mieli Dariaus tėveliai,
Išauginote gražų, tvirtą ir protingą sūnų. Net neabejoju, jog iki šios minutės nepamiršote pirmą kartą jo ištartų žodžių "tėti", "mama", jo nekaltų ir kiek lengvabūdiškų išdaigų. Būdamas be galo vikrus ir judrus, Darius patyrė ir nemažai skaudžių traumų ir dėl to labiausiai kentėjo pats. Tačiau juk randai vyrus puošia. Šiandien Darius pasiruošęs rimtam žingsniui - juk iš tiesų žmogus laimingas tampa tik tada, kai sukuria šeimą. Taigi, Dariau, šeima tau atneš ne tik daug džiaugsmo ir naujos gyvenimo prasmės, bet ir naujų pareigų. Tu turi būti pasiruošęs tapti ne tik geru, mylinčiu vyru, bet ir puikiu tėvu. Taigi, šiandien čia, savo namuose, prašau pakelti šampano taurę už savo mylimus tėvelius ir paprašyti jų palaiminimo...
Svočia:
Mieli tėveliai,
Puikiai suprantu, kad jūs, jei tik galėtumėte, padarytumėte viską, kad sūnus būtų laimingas - nuo kelio nurinktumėte visus akmenėlius, kad jie neparklupdytų mylimos jūsų atžalos. Tačiau juk jūs - ne visagaliai. Ir jeigu trokštate savo vaikui laimės, tai jam visokeriopai padėsite ir remsite pačiomis sunkiausiomis gyvenimo minutėmis, džiaugsitės kartu su jo laime ir kartu liūdėsite. Tad, prašome palaiminti savo sūnų ir palinkėti jam laimingo kelio...
Prieš susitinkant su jaunąja (jaunikiui atspėjus savo išrinktąją, pamergės, svočia ir jaunoji išsirikiuoja vienoje pusėje, pabroliai, piršlys ir jaunikis - kitoje).
Svočia:
Šiandien, šią ypatingą dieną čia susirinko didžiulis būrys artimųjų, draugų ir pačių brangiausių žmonių į platų ir sudėtingą bendro gyvenimo kelią išleisti Joaną ir Darių. Išvykę iš šių namų jie sugrįš jau tapę vyru ir žmona. Pagrindinis šios puikios šventės liudininkas ir palydos vyriausiasis vadas yra piršlys (svočia jam įsega gėlę, o jis jai įteikia puokštę).
Svočia:
Ir vis dėlto nepamirškime, jog svarbiausia šios šventės pora yra mūsų jaunieji (jaunoji įsega jaunikiui gėlę, jis jai įteikia puokštelę). Todėl dabar paprašysiu jaunosios, kad ji užrištų piršliui juostą.
Piršlys:
O dabar, jaunieji, prašau pristatykite poras, kurios jus šiandien lydės (pamergės įsega pabroliams gėlytes, jie joms įteikia puokšteles).
Svočia: Štai koks puikus bei šaunus pulkas mus lydės į Kaišiadorių katedrą ir Kauno rotušę. Taigi, dabar pakelkime taures už šį puikų pulką... (visi eina puošti mašinų)
Prieš išvykstant...
Svočia:
O dabar siūlau pakelti taures už Joanos jaunas dieneles, už prabėgusią jos nerūpestingą vaikystę, už jos namus, kuriuose ji užaugo. Dabar tą lizdelį tau, Joana, teks palikti ir kartu su mylimu vyru sukti naują. Miela Joanos mamyte, palaiminkite savo dukrą ir palinkėkite jai laimingo kelio...
Užsivilko dukra sunkią baltą Ir palinko ant rankų tavų. Tu staiga pajutai, kaip bus šalta, Kai išeis ji iš tavo namų...
Ji prigludo taip švelniai kaip gali Prisiglaust tik dukra prie mamos. Tu nesuk savo žvilgsnio į šalį Ir neslėpti blakstienų rasos...
Palinkėkite brangūs tėveliai Kuo gražiausio gyvenimo jiems. Tegul būna tiesus jųjų kelias Tegul būna laimingas abiem...
Pakelia taures šampano
Svočia;
Taigi, taip išeina vaikai iš namų. O jums, tėveliai, liūdna. Tačiau neliūdėkite, vaikai jau dideli, ir nori savo džiaugsmu bei negandomis dalintis perpus... Juk jie neišvyksta už jūrų marių - kaip ir iki šiol - dažnai atvažiuos pas jus, nes gimtojo lizdo traukos jėga - didžiulė...
Išvykstame...
Parvykimas į vestuvinę puotą
Stalo išpirkimas
Piršlys:
Ilgai keliavom, kol pasiekėm šią mūsų užsakytą puotą. Tačiau, kaip matome, kažkokie apsišaukėliai išdrįso užimti mūsų vietas... Prašau atlaisvinti stalą. Beje, o kur jūsų jaunieji... Kartu, kartu... A, tai netikra veselia, jaunieji nenori bučiuotis, neturi pažymėjimo... Čia gi netikras pažymėjimas, netikri parašai ir antspaudai... Tai gryniausia klastotė.
Svočia:
Mielos moterys ir vyrai, Ir linksmi, ir užsispyrę. Šitas laiškas - sakramentas Pažyma ir testamentas.
Jis rašytas kaip matyti, Apgavikams nustatyti. Tiems, kuriems dabar negėda, Kad už vaišių stalo sėdo...
Štai jaunosios akys žiba Tarsi grįžus iš bažnyčios. Kur paliko senmergystę Ir vyruką sau suvystė...
Ir jaunikis kaip vištelė Šitaip tik panelė gali. Rankom kaklą apsivyti Užpakalį pakraipyti...
Pažiūrėkit į svočiutę Drūtą dėdę kaip bačkutę. Pats už stalo įsipiršo, Tiktai nusiskust pamiršo.
O piršlys - taigi bobulė, Tik jai skriblius dailiai guli. Švarkas, juosta išaustinė Bet išduoda ją krūtinė...
Mes žemiau pasirašę, ypač turtingų ir įtakingų jaunų bernelių ir mergelių pulkas norime sėsti prie šio skaniais valgiais ir gardžiais gėrimais nukrauto stalo, norime linksmos muzikos, kad galėtume dalyvauti puikioje puotoje. Na, o kad būtų lengviau susitarti, įteikiame šias gėrybes:
Pilną sandėlį, kuris yra Žiežmariuose, visokių gerų dalykų - ten sukrauta maišai pupų, miltų, žirnių, kabo rinkės dešrų ir riestainių, pripilta kalnai saldainių, didžiulės bačkos alaus ir butelių eilės... Na, o kad įrodytume, jog tai tiesa, atvežėme keletą pavyzdėlių. Taigi, saldainiai tikrai saldūs ir brangūs, riestainiai - švieži ir trapūs, o ugninis gėrimas - stiprus ir svaiginantis. Dar pridedame didelį pluoštą valiutos (ji patikrinta, taigi, vartojimui tinkama)...
Po šiuo kontraktu pasirašo: tikras piršlys ir jo žavioji svočia, mergelės lelijėlės, berneliai ereliai.. Taigi, dabar jau manome, kad turime teisę užimti vietas prie šio stalo...
Prieš sėdant prie stalo, piršliai pakviečia visus svečius pasveikinti jaunuosius, įteikti jiems dovanas, nusifotografuoti...
Pirmasis užsėdimas
Piršlys:
Sveiki, mieli svečiai, jaunųjų tėveliai, draugai, giminės ir artimieji. Štai pagaliau sugrįžome ir sunkios, tačiau labai prasmingos kelionės, ir įveikę visas kliūtis, esame kartu su jumis. Iš namų išsivežėme du dailius jaunuolius - Joaną ir Darių, o parvežėme juos - jau stipriais saitais visam gyvenimui sujungta pora. Štai dokumentai, liudijantys, jog nuo šiol Darius ir Joana - vyras ir žmona.
Svočia:
Ši diena mūsų jaunavedžiams yra šventa, nes jiedu prisiekė meilę ir ištikimybę vienas kitam iki gyvenimo saulėlydžio.
Mieli jaunieji,
Jau likimas jums žiedus sumainė, Jau prisiekėt mylėt amžinai, Tegul būna graži jūsų meilė, Tegul gimsta jums gražūs vaikai.
Tad dalinkitės judu perpus Ne tik duonos rieke, bet ir laime... Ir būkit visada kartu Kad žinotumėt, kokia brangi yra santuokos kaina...
Prašau pakelkime taures ir už mūsų brangių jaunavedžių meilę ir laimingą gyvenimą...
Piršlys:
Brangūs sveteliai. Ši nepakartojama šventė bus puiki tik tada, jeigu čia nebus nė vieno liūdinčio, nė vieno nesivaišinančio, kai visi smaginsis, linksminsis, šoks ir dainuos. O kad vestuvių puota vyktų sklandžiai, kad visi svečiai būtų sotūs ir linksmi, siūlau išsirinkti stalo viršaičius - arba kitaip tariant - stalo komendantus. Taigi, prašome siūlyti kandidatus. .........O dabar prašome juos atsistoti ir prisistatyti. Taigi, sveikiname jus visus tris, įgijusius tokį didžiulį pasitikėjimą, todėl prašome rimtai dirbti ir stengtis, kad iš šių vestuvių nė vienas neišeitų alkanas (bet nepersivalgęs) ir blaivas (bet ir nepersigėręs), kad neišeitų paniuręs ir piktas. Na, o kad jums būtų geriau vykdyti savo pareigas - svočia jums įteiks darbo priemones. Taigi, linkiu sėkmės. O jūs svečiai, prašome juos gerbti ir mylėti bei pakelti taures į komendantų sveikatą.
Svočia:
Kol jūs užkandžiausite, aš supažindinsiu su vidaus tvarkos taisyklėmis:
1. Būkite atsargūs, pernelyg meiliai bendraudami su užstalės kaimyne ar kaimynu - galite greitai "iš arčiau" susipažinti su jų vyru ar žmona
2. Griežtai draudžiama riebaluotus pirštus ir lūpas šluostyti į kaimyno skvernus ar kaimynės sijoną...
3. Po valandos darbo patartina daryti gamybinę mankštą.
4. Po ketvirtojo tosto būtina pradėti balsų derinimą.
5. Visi tie, kurie nesilaikysite vestuvinės puotos tempo ir nenugalėsite grindų traukos, būsite išsiųsti pataisos darbams į virtuvę.
6. Gerbiamos moterys - eidamos namo nesumaišykite savo vyro su svetimu: žiūrėkite, kad vyras būtų jaunas, o jo rūbas - naujas...
Po kurio laiko užvalgius......
Piršlys:
Taigi, mieli komendantai, su šiuo tostu jūsų gėrimas baigėsi. Dabar jums lieka tiktai svečius prižiūrėti, jiems gerą pavyzdį rodyti. O dabar, mieli svečiai, paklausykite, ką byloja sena legenda apie moters sukūrimą:
Visagalis moteriai lėmė: Rožės šviežumą, Medžio lapo lengvumą, Persiko aksominį švelnumą, Alyvų žiedų žvilgesį, Rasos ašarėlę, Saulės spindulio šypseną, Pavasario vėjelio nepastovumą, Povo dabitiškumą, Kregždės skrydžio grakštumą, Kiškio baikštumą, Pūko lengvumą, Deimanto kietumą, Medaus saldumą, Tigro žiaurumą, Kėkšto rėksmingumą, Balandžio burkavimą ir liepsnos karštį
Taigi, visa tai suplakė ir išėjo kokteilis. Taigi, ar verta stebėtis, ko mes čia susirinkome? Juk ir be viso to, ko nebuvo įmanoma nepastebėti - tai nuostabiosios mūsų Joanos. Taigi, siūlau visus pakelti taures už dieviškąjį kokteilį, už jaunąją ir už visas mūsų moteris...
Svočia:
Puikiai žinau, jog kažką gražaus nori pasakyti bei palinkėti jaunųjų krikšto tėvai. Taigi, suteikiu žodį jaunosios krikšto mamai....Po kurio laiko - jaunojo krikšto mamytei...
Muzika, jaunųjų valsas....
Antrasis užsėdimas
Šeimos židinio įkūrimas
Svočia:
Mieli Joana ir Dariau,
Šiandien jūs sukūrėte šeimą. Šeima - tai niekad neblėstantis židinys, prie kurio kasdien sugrįžtama atgauti fizinių ir dvasinių jėgų. Čia auga ir židinio šilumoje šildosi vaikai. Šią iškilmingą akimirką kreipiuosi į jaunųjų tėvelius, ir prašau atnešti ugnies iš savo šeimų aukuro ir uždegti savo vaikų jaunos šeimos židinį...
Pasveikina Dariaus ir Joanos tėvai...
Svočia:
Jaunieji,
Tai jūsų tėvų meilės liepsna. Neužgesinkite jos, o uoliai ją saugokite. Neapvilkite savo brangių tėvelių. Juk jie iš visos širdies trokšta, kad mylėtumėte viena skitą ir būtumėte laimingi. Saugokite šį šeimos židinį, kad ir kaip būtų sunku. Juk prie jo bus gera visiems - ne tik jums, bet ir jūsų vaikams, tėveliams, draugams. Kol gražiai kurstysite šį židinį, tol būsite laimingi..
Dabar jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui o jūsų širdys bendrai laimei...
Ilgiausių metų ... Už jaunuosius...
Svočia:
Mieli tėveliai,
Štai atėjo ta diena, kai tenka iš jūsų atplėšti gyvą savo dalelę - o juk tikriausiai jūsų širdyse dar aidi pirmas vaiko riksmas išvydus šį pasaulį, pirmasis jo šypsnys, jūsų rankos dar jaučia vaikiškų delniukų švelnumą ir šilumą, nes jūsų širdyse - visas vaikų gyvenimas... Už tai, kad juos užauginote, išauklėjote, paruošėte gyvenimui - jie tikrai nepamirš kelio į jūsų namus. Čia sugrįš, kad pasisemtų stiprybės, kantrybės, vilties, išminties, kad išgirstų patarimų, kaip kurti savo gyvenimą. Gal paskubės, gal suklys, o gal ir įskaudins - neskubėkite jų teisti, o patarkite, pamokykite ir atleiskite...
O dabar jaunieji nori tarti savo tėveliams po keletą žodžių... (kalba jaunoji ir jaunasi, dėkoja).
Piršlys:
Taigi, už tėvelius - mylinčius, laukiančius, barančius ir prie savo širdies glaudžiančius. Prašome visus atsistoti ir išgerti už tėvelius, močiutes, senelius
Muzika, šokiai.......
Apdovanojimai
Svočia su piršliu apdovanoja jaunuosius, pamerges, pabrolius, stalo komendantus, geriausius šokėjus, smagiausius svečius...
