Vieni sako: "Nebūk kvailys - vesk!" Kiti sako: "Nebūk kvailys - nevesk!" Tai kaip nebūti kvailiu? Kuo būti?!
Sako: "Jei jau vesti, tai moterį". Čia pasirinkimo nėra. Bet kokią?
Jaunesnę ar vyresnę? Jei ji vyresnė už tave, tai, kaip sako nukentėjusieji, su ja paprasčiau. Paprasčiau, bet neilgai. Todėl, kas ji tau greit tiks į motinas. Paskui - į tėvus.
Jei atvirkščiai (ji jaunesnė, o tu vyresnis), tai, pasak nukentėjusiųjų, su ja geriau, bet ilgiau. Todėl, kad ji puiki kaip rožė ir nuo ryto iki vakaro žydi, o tu kaip vyresnysis draugas viską darai pats. Verdi, skalbi, valgai ir lauki, kada tas pumpuras išsiskleis!
Na, tai kaip? Gerai. Tarkim, išsiaiškinom.
O kas geriau: protingos ar gražios žmonos? Aišku, kiekvienam vyrui malonu namuose laikyti gražią moterį. Bet kas gali sau tai leisti? Likusieji juk nuolat vaikšto į svečius pasižiūrėti. Prasideda nepagrįstas pavydas, nepateisinamos muštynės, neapgalvotos žmogžudystės, trumpiau tariant - nervų tampymas.
O protingos? Turėti žmoną, protingesnę už save, - tai tik mėgėjams. Užtat su kvaila pats jautiesi esąs akademikas! Bet tai ne gyvenimas, o ištisas simpoziumas!
Gerai, išsiaiškinom.
Gerai, kai ji šeimininkiška ar, priešingai, nešeimininkiška? Su šeimininkiška visada esi pamaitintas, suadytas, išlygintas, nusiskutęs. Namuose tvarka. Nėra prie ko prikibti. Vadinasi, ištisas dienas vaikštai ieškodamas, prie ko galėtum prikibti. Jei ji visai nešeimininkiška, viskas namuose aukštyn kojom, dvi valandas ieškai kelnių, paskui nusispjauni ir eini tik su švarku. Taip gyventi, žinoma, įdomiau, bet kiek tai iškentėsi?
O jei vesti, tai kaip dažnai?
Bet kartais norisi paprasto žmogiško švelnumo, o namuose - žmona! Ką daryti?
Ir galiausiai kiek reikia turėti vaikų? Kas jų neturi, pataria: penkis šešis, o kas turi tik vieną, sako, kas vieno mažoka! Ir kodėl, kai lauki berniuko, gimsta mergaitė, o kai lauki mergaitės, gimsta berniukas, o kai išvis nieko nelauki, nežinia iš kur gimsta dvyniai?
Ir dar. Jei jau vedei ir gyveni, neverkšleni, tai dovanoti jai gėles kasdien, kad prie jų kvapo priprastų, ar kartą per metus, kad nuo mimozų kvapo čiaudėtų ir ašarotų?
Jei padedi jai namų ruošoje, prisiimti sau tik vyriškąją darbų dalį ar visai jai netrukdyti? Tegu harmoningai vystosi.
Nusileisti jai visuomet ar tik tada, kai pačiam to norisi? Būti jai ištikimam? Jie taip, tai kiek kartų? Kaip dažnai jai sakyti, kad ji pati geriausia, pati gražiausia ir vienintelė? Kartą per savaitę? Gal ketvirtadieniais? Ar pasakyti vieną kartą, bet taip, kad prisimintų visą gyvenimą?
Štai taip. Išsiaiškinom. Išeitis viena. Netgi dvi. Arba vesk, arba nevesk!
Paskui jau išsiaiškinsim. Juk visas mūsų gyvenimas susideda iš smulkmenų, į kurias neverta kreipti dėmesio.
