VĖŽIO PROFILAKTINĖ DIETA
Pastaruoju metu gydant vėžį didelis dėmesys skiriamas dietai. Nustatyta, kad maiste yra kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį. Tačiau, kita vertus, jame yra ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios mažina kai kurių vėžio formų atsiradimo tikimybę. Augalinė dieta, kurioje yra daug daržovių ir vaisių, mažina vėžio atsiradimo galimybę. Minimaliai apdoroti krakmolo turintys produktai taip pat veikia profilaktiškai. Įvairios daržovės, vaisiai, ankštiniai ir minimaliai apdoroti krakmolo turintys produktai yra mažos energetinės vertės. Šie augaliniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai apsaugo nuo vėžio dėl tam tikrų savo sudedamųjų dalių. Jų sudedamosios dalys yra skirtingos nei gyvūninio maisto.
Raudonos mėsos suvartojamo kiekio sumažinimas taip pat mažina vėžio atsiradimo riziką. Augaliniai produktai yra nutukimo, kuris yra vėžio rizikos faktorius, profilaktika. Tačiau vegetarinė dieta nėra vėžio profilaktikos dieta. Dietoje turi būti visų maistinių medžiagų, kurios reikalingos žmogaus organizmui, t. y. maistinių medžiagų iš augalinio ir gyvūninio maisto pagal individualius poreikius. Individualiai planuojant dietą, rekomenduojama skirti daržovių ir vaisių tiek, kad sudarytų apie 7 proc. paros energijos poreikių. Dauguma grūdinių kultūrų yra vertingi baltymų šaltiniai. Daug baltymų yra ankštiniuose. Labai svarbu vartoti minimaliai apdorotą krakmolingą maistą arba įvairų maistą papildyti krakmolingais produktais bei kitais sudėtiniais angliavandeniais. Augalinis maistas, taip pat ir bananai, yra geras krakmolo šaltinis. Labai svarbu vengti monotoniško augalinio maisto (vien grūdinių ar ankštinių, ar šakniavaisių). Maistas turi būti įvairus. Dieta, kurioje yra padidintas krakmolo ir baltymų turinčių maisto produktų kiekis, skirtingai nei dieta, kurios sudėtyje yra daug mėsos, riebalų, gyvūnų taukų, cukraus ar alkoholio, veikia profilaktiškai nuo vėžio. Reikėtų vartoti maistą su mažesniu riebalų kiekiu. Patartina, kad paros energijos poreikiams patenkinti būtų 15 proc., bet ne daugiau kaip 30 proc. riebalų. Rekomenduotina vengti riebių produktų, ypač gyvūninių. Geriau vartoti augalinį aliejų. Jis skiriamas širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Greitai gendančius produktus laikyti taip, kad jie kuo mažiau apsikrėstų grybeliu. Vengti maisto, kuris buvo ilgai laikomas įprastoje temperatūroje ir yra linkęs apsikrėsti mikotoksinais. Pagrindiniai vėžio profilaktinės dietos reikalavimai: * Išlaikyti optimalią kūno masę, koreguoti ją taip, kad neatsirastų mitybos nepakankamumo, antsvorio ar nutukimo. Per daug kaloringas maistas ir nutukimas gali turėti įtakos kai kurioms vėžio formoms atsirasti (prostatos, kasos, krūties, kiaušidžių, tulžies pūslės, gimdos). * Jei fizinis aktyvumas yra vidutinis ar mažas, kasdien greitai vaikščioti ar atlikti fizinius pratimus (per savaitę 1 val.). * Visus metus kasdien suvalgyti apie 600-800 g arba 5 ar daugiau valgymų daržovių ir vaisių. Kasdien valgyti maisto produktų, kuriuose gausu vitamino A ir C. Valgyti daug kopūstų (brokolių, Briuselio, žiedinių) ir kaliaropių. Saikingai vartoti sūdytus, rūkytus, marinuotus ir raugintus produktus. Gausiai jų valgant, gali atsirasti skrandžio ir stemplės vėžys. Valgyti daug skaidulinių medžiagų - 25-35 g per dieną. Jos apsaugo nuo kai kurių organų vėžio atsiradimo, iš dalies - nuo žarnų vėžio. * Kasdien suvalgyti po 600-800 g grūdinių, ankštinių, šakniavaisių ir lapinių augalų. Kuo mažiau juos perdirbti. Riboti rafinuotų cukrų vartojimą. * Alkoholio vartoti nerekomenduojama. Tačiau vyrai gali suvartoti kasdien du "išgėrimus", moterys - vieną. * Valgyti ne daugiau kaip 80 g raudonos mėsos per dieną. Geriau vartoti žuvį, vištieną ar ne naminių gyvūnų mėsą. * Nevalgyti apdeginto (suskrudusio) maisto. Valgyti atvėsusią išvirtą mėsą ir žuvį. Tiems, kurie valgo mėsą ir žuvį, vengti karštų mėsos sulčių. Mėsą ir žuvį valgyti keptus grilyje. * Vartojant daug keptos mėsos, yra rizika susirgti skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, nes kepant mėsą ir žuvį, atsiranda mutageninių medžiagų, kurios yra kancerogenai. * Mėsą ir žuvį geriau virti vandenyje, garuose, ją troškinti. * Jei paros energijos poreikiai yra 2000 kcal, suaugusiesiems skirti 3-6 g druskos, vengti sūdytų produktų. Maistą virti, pridedant prieskoninių daržovių. Sūrus maistas gali būti skrandžio vėžio atsiradimo priežastis. * Maistui paskaninti daugiau vartoti prieskoninių daržovių. * Mažai vartoti konservuotų, sūdytų ir rūkytų gaminių. Rekomenduotina: * Nevalgyti produktų, kurie ilgai laikomi netinkamoje temperatūroje ir yra apkrėsti mikotoksinais, ypač matomais (grūdinių, ankštinių). * Laikyti produktus tinkamoje temperatūroje. Skrandžio vėžio profilaktikai geriau vartoti šaldytus šviežius produktus nei sūdytus. Pagal galimybę valgyti daržoves ir vaisius visus metus. Vartoti tokį maistą, kuriame maisto papildai ir teršalai neviršija leistinos normos. Toks maistas yra nekenksmingas. Cheminiai teršalai ar maisto priedai yra kancerogenai ir didina įvairių vėžio formų atsiradimo riziką.
Paruošė Sandra Putrūnaitė
