Sigitas STASAITIS
Dar gana neseniai, kai buvome kvaili ir norėjome kuo greičiau uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tikėjome, jog Lietuvoje elektros sočiai pasigaminsime pristatę vėjo jėgainių. Tačiau prieš kelerius metus pajūryje išdygus pirmiesiems vėjo malūnams, pasipylė vietinių gyventojų protestai. Pasirodo, nuo vėjo jėgainių vieniems skauda galvas, kitiems mirga akyse. Kiauleikiuose net žiurkės, neapsikentusios negirdimų, žeme sklindančių virpesių, išsibėgiojo.
Nuvykęs į pajūrį "Akistatos" korespondentas išsiaiškino, kur iš tikro šuo pakastas. Vėjo malūnai dirgina smulkių žemės savininkų jautriausias erogenines zonas - jų... pinigines.
Viliojo net vestuvininkus
Prieš keliolika metų grįžę iš užsienio tautiečiai žavėdamiesi pasakojo apie Lietuvoje neregėtą dalyką - vakarų europiečiai pinigą daro iš oro. Tiksliau - iš vėjo.
"Negali būti," - akis išpūsdavo klausytojai, išgirdę, kad danai vokiečiai ar ispanai vėjuotose vietovėse, daugiausiai pajūryje, renčia aukštus baltus bokštus. Jų viršuje sumontuotos mentės suka generatorius, kurie gamina elektros srovę.
Prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, reikalaudami nedelsiant uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, žalieji pirštais rodė į tuos vakariečių išgirtuosius vėjo malūnus.
"Štai kokios turėtų būti Lietuvoje elektrinės, - tikino kovotojai už švarią gamtą. - Nedeginančios jokio kuro, tylios, ekologiškos!"
Nespėjome nė mirktelėti, kai ši technologija atkeliavo ir į Lietuvą. Gavusi paramą iš Vokietijos pirmąją jėgainę prie kelio Kretinga - Palanga pastatė bei palaimino... Kaišiadorių vyskupija. Statinys iš karto tapo labai populiarus - prie "malūno" išgerti šampano stabtelėdavo net vestuvininkai.
Labiausiai piktina triukšmas
Tokios sėkmės paskatinti Lietuvos bei užsienio verslininkai pajūryje jau pastatė per tris dešimtis vėjo jėgainių. Vėjo malūnas - ne pigi investicija, kainuojanti net apie 3 milijonus litų. Tačiau vėjuotą parą jis gali "primalti" elektros net už 3000 litų, tad per 7-10 metų investicija turėtų atsipirkti. Be to ir mūsų vyriausybė Europos sąjungai įsipareigojusi didinti bei remti vėjo energijos gamybą, todėl ekologišką elektrą Vakarų skirstomiesiems tinklams įsakyta supirkti labai aukšta kaina. Tad verslininkams nauda akivaizdi, ne veltui net pats turtingiausias šalies žmogus B. Lubys irgi turi pastatęs vėjo jėgainių.
Jėgainėms ėmus sparčiai dygti išaiškėjo, jog tai ne tokie jau begarsiai ir problemų nekeliantys išradimai, kaip atrodo iš toli. Atvirkščiai. Pasiklausius netoli jėgainių gyvenančių kaimiečių, tai tikri šėtono pramanai.
Labiausiai visiems kliūva vėjo malūnų keliamas triukšmas. Jis, kalbama, toks stiprus, kad net už puskilometrio ir toliau gyvenantiems žmonėms įskausta galvas. Tačiau tai ne viskas - be girdimo ūžimo jėgainės, atseit, skleidžia ir negirdimas žemo dažnio bangas, kurios pražūtingai veikia visus gyvus organizmus kelių kilometrų spinduliu. Tai įrodė žiurkės, aplink Vydmantus (Kretingos raj.) dingusios iš ūkinių pastatų. Tik žiurkėms kas, jos ras rūsių Plungėje ar Skuode, o kur dėtis žmonėms?
Problemų daug ir įvairių
Vienas ūkininkas sunerimo dėl to, kad gegužę už puskilometrio nuo jo namo pastačius vėjo jėgainę, netrukus jo kieme temperatūra pakilo net 2-3 laipsniais. Sunerimęs žmogus temperatūrą pradėjo matuoti kasdien - birželį ir liepą tapo dar karščiau. Nuo ko kaista oras, ūkininkas nustatyti negalėjo, bet jam abejonių nekėlė, kad nuo jėgainės. O nuo ko gi daugiau?
Ir tai toli gražu ne visi nepatogumai dėl sparnuotųjų generatorių. Jei saulei leidžiantis jos diskas slenka pro malūno sparnus, kokį pusvalandį ima taip mirgėti šešėliai, jog net akyse raibsta ir galva įskausta.
Vietiniai tikina, kad vėjo jėgainės kenkia ir paukščiams - juos skrendančius užkapoja gigantiškos, 30 metrų ilgio siekiančios mentės. Dar blogiau žemės gyviams - dirva aplink vėjo jėgaines virsta pelenais, kurmiai išsilaksto, o sliekai pamėlsta ir nebesiveisia. Bandyta jėgaines statyti ant polių jūroje, bet irgi nieko gero - žuvys, girdi, nebeneršia.
Kaimynė malūnu džiaugiasi
Nuvykęs į Kretingos rajoną žurnalistas sustojo prie pirmos pamatytos vėjo jėgainės. Priėjus vaizdas pribloškė didybe. Iš toli sunku įsivaizduoti, koks tai gigantiškas statinys. Ant į žemę nežinia kiek įleisto betono pamato - metalinis bokštas, į dangų iškilęs net 70-80 metrų. Viršuje - generatoriaus burbuolė su trimis gigantiškomis mentėmis. Pūtė stiprokas vėjas, tad jos sukosi pilnu pajėgimu. Tačiau nesigirdėjo jokio baisaus triukšmo, tik negarsus menčių šniokščiojimas. Atsitraukus per 100 metrų, menčių beveik visai nebegirdėti. Tik pavėjui jėgainės skleidžiamas šniokštimas sklinda gerą puskilometrį. Atrodo, jog kažkur labai toli skristų vos girdimas reaktyvinis lėktuvas.
"Tas triukšmas mums tikra muzika, ramybės įsikūnijimas," - pasakytų gyvenantieji prie automagistralių bei geležinkelio bėgių, tačiau tik ne pajūrio gyventojai.
Aplink jėgainę nematyti jokių užmuštų paukščių, nėra nei padvėsusių žiurkių ar pamėlusių sliekų.
Iš vakarų pusės už puskilometrio žmogus statosi namą. Savininko nebuvo, o statybininkai tik ranka mojo - jiems malūnas visiškai netrukdo. Iš šiaurės pusės už puskilometrio - ūkininkų sodyba.
"Aš prieš tą jėgainę neprotestuoju. Atvirkščiai - išnuomojome 4 arus žemės jai pastatyti, - paaiškino kieman išėjusi moteris, prašiusi neminėti jos pavardės, kad nenukentėtų nuo prieš jėgaines kovojančių piktavalių. - Pas mus gyvena du trimečiai anūkai. Nei jie, nei mes patys nieko bloga nejaučiame, nesergame."
Pabėgo net žiurkės
Kiauleikiuose (Kretingos raj.) išpuoselėtoje sodyboje gyvenanti Daiva anksčiau buvo arši kovotoja prieš jėgaines. Dabar moteris pakeitė nuomonę:
"Lietuvoje kovodamas su vėjo jėgainėmis jautiesi kaip tas Don Kichotas, kovojęs su vėjo malūnais. Už šio verslo stovi dideli žmonės ir dideli pinigai, racionaliau ieškoti abipusės naudos, o ne kariauti."
"O aš nenusileisiu, toliau teisme kovosiu, nes man tie malūnai labai kenkia, - karingai nusiteikusi 5 hektarų savininkė Aldona Misiūnienė iš tų pačių Kiauliekių. - Nors artimiausia jėgainė nuo mūsų sodybos už 700 metrų, bet paklausykit - jos šniokštimas čia dar girdėti. Anksčiau tiesiai per lauką kulniuodavau į Palangą, o dabar nebegaliu - įskausta galva. Kai malūnai sustabdomi, atrodo, jog kas būtų naštą nuo pečių nuėmęs."
Motinai pritarė ir jos 47 metų sūnus Alvydas Misiūnas. Vyras pridūrė, jog išsigandusios malūnų skleidžiamų bangų iš jų ūkinio pastato išsilakstė žiurkės. Ne jie vieni kovoja prieš prakeiktas jėgaines - vyriausybei įteikta peticija net su 1300 parašų! Girkalių kaime žmonės visgi savo pasiekė ir jėgainės buvo nugriautos!
"Tik per mūsų lavonus"
A. Misiūnas paaiškino, dėl ko jėgainių savininkus jie padavę į teismą. Sveikatos problemų neįrodysi, tad ieškinys - dėl žalos nuosavybei, nes kaimyniniame sklype pastatyti malūnai sumenkino Misiūnų sklypo vertę. Kas gi dabar norėtų pirkti žemę namui statytis šniokščiančios vėjo jėgainės kaimynystėje?
Įkvėpti Girkalių precedento, labai karingai nusiteikę ir sodininkų bendrijos "Medvalakis" savininkai. Viena jų, Irena Tamošaitienė, žurnalistui pareiškė, kad "naujų jėgainių kaimynystėje statyba bus įmanoma tik per mūsų lavonus".
Be reikalo tamošaitienės ir kiti protestuotojai skuba grasinti savo lavonais. "Akistata" išsiaiškino, jog Girkaliuose pastatytos kelios jėgainės buvo nukeltos visai ne dėl žmonių protestų, o apsižioplinus patiems jėgainių savininkams. Mat jie per klaidą sutartį dėl žemės panaudos sudarė ne su jos savininku, o su nuomininku. Sužinojęs savininkas užklykė tokią "nesveiką" kainą, kad nusispjovę užsieniečiai savo malūnus iškėlė į ramesnę vietą.
Kol kas protestuotojus tepasiekė vyriausybės patyčios - aplink vėjo jėgaines buvusi 300 metrų apsauginė sanitarinė zona sumažinta iki 80 metrų, o leistina triukšmo norma - padidinta iki 10 decibelų.
Svajonių pirkėjas - milijonierius
"Čia šuo užkastas giliau, čia labai lietuviška problema, - mirktelėjęs akį paaiškino vienas pajūrio krašto architektas. - Galvos skausmai, mirgėjimas, žiurkės ir sliekai - tik menkoji problemos pusė, priedanga. Didžioji paslaptis, kad vėjo jėgainės tautiečiams kutena... erogenines zonas. Na, o kur pati jautriausia tikro lietuvio vieta? Visi žinome - tai piniginė."
Humorą mėgstantis architektas paaiškino, jog užsienyje protestų mažiau, nes ir žmonės ne tokie pikti bei tamsūs, ir daugiau stambių žemės savininkų. Jėgainių statytojai tariasi būtent su jais, ir malūnams randama daug laisvų plotų. Lietuvoje, po pusę amžiaus trukusio sovietmečio, žemę atsiėmė anūkai bei proanūkiai, kurių nesuskaičiuojama gausybė. Pajūryje, kur stipriausi vėjai, daugiausiai ir smulkių žemės savininkų.
"Kiekvienas jų svajoja ne apie gausų kviečių derlių, o kaip savo rėželį pardavus vilą norinčiam statytis milijonieriui. Vietoj to staiga lyg grybas gretimame sklype išdygsta vėjo jėgainė! Žinoma, tuomet ne tik milijonierių tenka galima užmiršti. Tuomet žemės vertė truputį krenta," - problemą išdėstė architektas.
Istorija kartojasi?
Tad belieka daryti išvadą, jog nežiūrint protestų, žadamų lavonų, įvairių išreikalautų komisijų bei užsiundytų tikrintojų, vėjo jėgainių pajūryje tik sparčiai daugės. O jei kas iš žemės savininkų dar turi vilties, turėtų prisiminti pusantro amžiaus senumo istoriją, kai buvo pradėti kloti pirmieji geležinkelio bėgiai. Tiek JAV, tiek visose Europos šalyse pasipylė begalė savivaldybių valdininkų protestų vyriausybei. Tuomet taip pat buvo labai panašių kaltinimų, jog nuo traukinių gausuma karvės užtrunka, o ponioms - kyla migrena.
"Mes kategoriškai prieš šį velnio išradimą. Iš geležinkelio bėgių mūsų rajonas neturės nė cento naudos, traukiniai mums atveš tik begalę triukšmo", - tuo piktinosi ne tik ne eiliniai piliečiai, bet ir savivaldybių galvos.
Tačiau labai greitai bėgių tinklas užklojo visus kontinentus ir šiandien tie protestai atrodo naiviai. Tad progreso nesustabdysi ir prieš vėją nepapūsi. Ypač, kai vėjas pučia į vėjo jėgaines, kurias valdo milijonieriai, o vyriausybė Europos sąjungai pažadėjusi 2010 metais turėti 200 vėjo malūnų parką.
S. Stasaičio nuotr.
(vejo-1) Kai kur prie Kretingos jau sukasi ištisi vėjo jėgainių parkai.
(vejo-2) "Pagal tą malūną aš matau ar nesikeičia vėjo kryptis, atnešanti oro permainą, - kalbėjo jėgaine kaimynystėje patenkinta ūkininkė.
(vejo-3) Didybę pamatai tik priėjęs - ant 70 metrų aukščio bokšto sukasi 30 metrų ilgio mentės.
(vejo-4) Ar vėjo toks vaizdas sodyboje gražu - spręskite patys.
(vejo-5) "Saulei leidžiantis nuo tų malūnų pas mus mirga šešėliai," - Birutė iš Kiauleikių nepatenkinta.
(vejo-6) "Lietuvoje su vėjo jėgainių savininkais nepakovosi," - suprato Daiva, kaimynystėje turinti net kelias jėgaines.
(vejo-7) Anksčiau Žemaitijos pakeles puošė kryžiai, šiandien - vėjo malūnai...
(vejo-8) Vėjo jėgainės Danijoje pagamina 21% šalyje suvartojamos elektros, Ispanijoje - 11%, Vokietijoje - 7%, Lietuvoje - 1%.
