Kovojama netinkamomis priemonėmis
Pasiutligė skverbiasi į miestų centrus, šimtai žmonių, nukentėjusių nuo gyvūnų, skiepijami nuo galimos pasiutligės. Tokia situacija šalyje egzistuoja jau ne vienerius metus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praėjusiais metais užregistravo 2232 pasiutligės atvejus tarp laukinių bei naminių gyvūnų. Tai maždaug 600 atvejų daugiau nei 2005 metais.
Visuomenės sveikatos specialistai tvirtina, jog jau keliolika metų nemažėja gyvūnų sužalotų ir nuo galimos pasiutligės skiepijamų žmonių skaičius. Pernai preparatams nuo vakcinos, neskaitant transportavimo bei kitokių išlaidų, išleista beveik 1 mln. 180 tūkst. litų. Didžiulės lėšos skirtos ir kovai su laukinių gyvūnų pasiutligės protrūkiu. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra sudaryta daugiametė pasiutligės likvidavimo programa, kuri finansuojama ES lėšomis. Tam jau skirta bemaž 5 mln. litų - už juos nupirkta jaukų su pasiutligės vakcina. Vakcinavimas pradėtas 2006 metų pavasarį (vakcinos mėtomos du kartus per metus - pavasarį ir rudenį). Specialistai sako, jog šios vakcinos turėtų pakakti ir 2008 metų pavasariniam vakcinavimui.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, norint likviduoti pasiutligę, vakcinacija turi būti vykdoma bent 5 metus. Tad tam reikės dar ne vieno milijono. Tačiau, nepaisant pasiutligei tramdyti dedamų pastangų ir skiriamų lėšų, norimų rezultatų kol kas nesulaukiama. Visuomenės sveikatos specialistai įsitikinę, jog su šia mirtinai pavojinga liga kovojama netinkamomis priemonėmis. Todėl vėjais paleidžiami ir tūkstančiai litų.
"Gyvūnų laikymo taisyklių ir atsakomybės griežtinimas, o ne vakcinavimas gali suvaldyti vis didesnį pavojų žmonėms keliančią pasiutligę", - įsitikinęs gydytojas epidemiologas, Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro atstovas ryšiams su visuomene Alfonsas Žobakas.
Praėjusiais metais vien Panevėžio apskrityje nuo gyvūnų nukentėjo beveik 800 žmonių. Kone pusė iš jų buvo paskiepyti. Maždaug po 400 gyventojų apskrityje skiepijama jau ne vienerius pastaruosius metus. Vakcina ir visos procedūros nukentėjusiems gyventojams skiriamos nemokamai, lyje tam išleista beveik 1 mln. 180 tūkst. litų.
"Katastrofiška padėtis nepasikeis, kol nebus sugriežtintos gyvūnų laikymo taisyklės, atsakomybė ir bausmės neišvengiamumas. Būtent nuo to reikia pradėti kovą su pasiutlige. Pavyzdžiui, Britanijoje, JAV už kiekvieną žmogaus sužalojimą gyvūno šeimininkui keliama baudžiamoji atsakomybė. O kas dedasi mūsų šalyje?" - remtis kitų šalių praktika ir griežtinti atsakomybę ragina Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro darbuotojas.
Visuomenės sveikatos specialistai tvirtina, jog daug žmonių nukenčia nuo nežinomų gyvūnų. Tad gali būti, jog skiepytis nuo pasiutligės jiems visai nereikia.
Nustatyti, ar žmogų sužalojęs gyvūnas nebuvo pasiutęs, galima atlikus tyrimą, o dar geriau, pasak A.Žobako, - stebint jį. Tačiau ką stebėsi, jeigu žmogų užpuolė valkataujantys šunys, katės ar nesuvaldyto gyvūno šeimininkas kartu su augintiniu greitai dingo iš įvykio vietos?
A.Žobakas pateikė dar vieną argumentą, kodėl gyvūnų laikymo taisyklių ir atsakomybės griežtinimas, o ne vakcinavimas gali suvaldyti vis didesnį pavojų žmonėms keliančią pasiutligę.
"Tik po ketverių metų nuosekliai skiepijami gyvūnai įgyja imunitetą - ir tik per 80 proc. Tad tikimybė, kad ir skiepytas gyvūnas keli sukelti bėdų, lieka, nors ir mažesnė, - aiškino gydytojas epidemiologas.
Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro darbuotojas suabejojo ir dėl to, ar norimos naudos duos laukinių gyvūnų vakcinacija. Anot jo, pirmiausia reikia sureguliuoti laukinių gyvūnų skaičių, o tik vėliau kovoti su pasiutlige. Taip pasielgta ne vienoje Vakarų Europos šalyje. Laukinių žvėrių vakcinavimas būna veiksmingas, kai 4 kv. km tenka po vieną plėšrūną (mūsų šalyje - po 3 - 6 žvėris). "Jauką su vakcina suėdęs gyvūnas toliau veis palikuonis. Tad su pasiutlige kovoti ir čia pradedama ne nuo to galo", - įsitikinęs gydytojas epidemiologas.
