Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Paskutinį spalio sekmadienį pasaulio šalys perėjo prie žiemos laiko. Dabar toks pat laikas kaip Lietuvoje (2 valandomis skiriasi nuo Grinvičo laiko) yra Baltarusijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Latvijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Suomijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Estijoje. Pavasarį laikrodžių rodyklės vėl bus persuktos. Žadama, kad laikas, kaip ir visoje Europoje, pasikeis ir Lietuvoje. Žmonės laiko kaitaliojimą vertina labai skirtingai: vieni ir dabar reiškia tvirtą nuomonę, jog laiką "koreguoti" būtina, kiti kategoriškai nusistatę prieš laikrodžių rodyklių sukiojimą. Ir vieni, ir antri savo nuomonei pagrįsti turi svarių argumentų.
Tamsa - ir kai kurių ligų, ir avarijų kaltininkė
- Kiekvieną vakarą automobiliu grįždamas iš darbo namo (kai tamsu nors į akį durk, kai dulksnoja lietus ar krenta šlapdriba, kai šviesas sugeria šlapias asfaltas, o gatvėse - pats mašinų pikas) pakeiksnoju, kad buvo atsisakyta sukioti laikrodžio rodykles, - atvirai dėstė Vilniaus Lazdynų greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjas Michailas Brazermanas. - Nejaugi neįmanoma padaryti taip, kad žmonės iš darbo spėtų sugrįžti, kai dar šviesu? Kiek problemų atkristų!
Pasak gydytojo M. Brazermano, ligoninės profilis - chirurginis, tad anksčiau temstant ir vėliau švintant labiausiai jaučiamas per tamsiu paros metu įvykusias eismo avarijas traumas patyrusių nukentėjėlių skaičiaus padidėjimas. Insultų, ačiū Dievui, anot Priėmimo skyriaus vedėjo, tokiu metų laiku nepadaugėja, ši liga dažniau griebia vasarą - kai nesiliauja karščiai, o išgeriama nepakankamai skysčių, pradeda tirštėti kraujas...
Kauno medicinos universiteto klinikų kardiologai tvirtino neįžvelgiantys sąsajų tarp laiko kaitaliojimo ir širdies veiklos sutrikimų (esą tik pavieniai ligoniai kurį laiką skundžiasi laikinu kraujo spaudimo "šokinėjimu"), o štai psichiatrai net nedvejoja: tamsa - psichikos negalavimų turinčių ligonių siaubas. Tačiau, anot psichiatrų, ne mažiau tokius ligonius veikia ir... laikrodžio rodyklių sukinėjimas!
Sutriko miegas, subjuro nuotaika; jaučiu padidėjusią įtampą, nerimą; gerai nepailsiu - kitądien jaučiuosi pervargęs, išsekęs; esu tarsi ne savo kailyje - štai pagrindiniai psichikos sveikatos centrų lankytojų nusiskundimai, kurių, psichiatrų tvirtinimu, gerokai padaugėdavo pirmosiomis vasaros ar žiemos laiko įvedimo savaitėmis.
Anot Kauno Šilainių psichikos sveikatos centro gydytojos psichiatrės Sonatos Rudžianskienės, kiekvienas pacientas į laiko pasikeitimus reaguodavo skirtingai. Vieniems pavykdavo persiorientuoti per kelias savaites, kitiems adaptacinis laikotarpis trukdavo net kelis mėnesius. Vadinasi, žmogus šiaip ne taip įpranta prie naujojo dienos režimo ir gyvenimo ritmo, bet štai naujas nurodymas - vėl, tik jau į priešingą pusę, sukamos laikrodžio rodyklės! Tokie kaitaliojimai, gydytojos Sonatos Rudžianskienės nuomone, neigiamai veikia ir sveiką žmogų, o ką jau kalbėti apie varginamus psichikos negalavimų...
Prieš laikrodžio rodyklių sukiojimą pasisakė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas docentas Gintautas Kazanavičius. Nereikia jokių įrodymų - kiekvienam gyvam organizmui geriausia ir sveikiausia gyventi vienodu ritmu. Suaugusieji vasaros ar žiemos laiko įvedimą pakelia lengviau, o štai mažiems vaikams tai tikrai labai kenkia!
- Bet nors man, kaip, manau, ir daugeliui šalies gyventojų, labai ne prie širdies laiko kaitaliojimas, nori nenori reikės su tuo susitaikyti, - sakė gydytojas G. Kazanavičius. - Juk Europos Sąjungoje laikas kaitaliojamas, vadinasi, tas pat laukia ir greitai į ES įstosiančios Lietuvos...
- Kaimo žmonėms yra paprasčiau, jie vargu ar jaučia didelį diskomfortą dėl laiko pasikeitimo, - svarstė Kėdainių rajono Gudžiūnų ambulatorijos bendrosios praktikos gydytojas Stasys Žvikas. - Kaimiečiai gyvena savu ritmu: greičiau sutemsta - anksčiau eina miegoti, anksčiau švinta - ir keliasi anksčiau.
Pasak gydytojo S. Žviko, nepalyginti didesnė problema yra ne laikrodžio rodyklių sukiojimo padarinių žmonių sveikatai skaičiavimas, o tai, jog šiandien gydytojas verčiamas ligonį gydyti ne remdamasis medicinine literatūra ir per ilgametes studijas įgytomis žiniomis, o... studijuodamas "Valstybės žinias" - politikai, pasirodo, geriau žino, kaip gydyti ligonius už medikus.
Kuo ilgiau šviesu - tuo saugiau
Kaip jau minėta, tamsiu paros metu įvyksta gerokai daugiau eismo avarijų. Anot Kauno miesto kelių policijos Kauno apskrities mobiliojo būrio vyresniojo inspektoriaus Vytauto Rekešiaus, metų laikai, kai anksti temsta ir vėlai švinta, kelių policijos pareigūnams yra pats karščiausias darbymetis. Tamsiu paros metu, anot vyresniojo inspektoriaus, daugybė kelių policininkų, užuot patruliavę keliuose, skuba forminti autoįvykių! Antai vien per praėjusį savaitgalį Kaune užregistruoti net 83 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo septyni žmonės! Didžioji dalis šių eismo nelaimių įvyko tamsiu paros metu.
- Rudenį, kai dažnai lyja, šlapia kelio danga sugeria automobilių žibintų šviesas, be to, pilna slidžių lapų, kai dažnai pasirodo rūkas, pučia stipresnis vėjas ir t. t., eismo sąlygos labai pasunkėja, - pasakojo vyresnysis inspektorius V. Rekešius. - O kai dar paspaudžia šaltukas, stoja plikšala, vargina krituliai, lijundra, nepatyrę vairuotojai turi būti ypač atidūs.
Ilgamečio kelių policijos pareigūno nuomone, eismo nelaimių būtų tikrai mažiau, jei, kaip anksčiau, šalyje būtų įvedamas žiemos laikas, tai yra paskutinį spalio sekmadienį laikrodžių rodyklės būtų pasukamos viena valanda atgal ir šviesusis paros metas tiek pat laiko pailgėtų.
Kol to nėra, padėtį šioje srityje stengiamasi bent kiek švelninti šalyje rengiant kelių policijos akcijas.
Tačiau, vyresniojo inspektoriaus Vytauto Rekešiaus įsitikinimu, jokios akcijos nepagelbės, jei prie vairo sėdės po sunkios ir įtemptos darbo dienos nuvargęs bei suirzęs, tamsaus paros meto blaškomas vairuotojas... Va jei kuo daugiau žmonių po darbo namus pasiektų dar nesutemus, būtų kitas reikalas!
Teks derintis prie Europos Sąjungos
Prieš daug daug metų tarptautinė bendruomenė nusprendė Žemės rutulį padalinti į 24 sektorius - kaip tik tiek valandų turi para. Į tai atsižvelgdama kiekviena šalis savo teritorijoje įsivedė laiką, atitinkantį ta teritorija einančią laiko juostą (sektorių).
Beveik trečdalyje pasaulio valstybių vasaros ir žiemos laikas skiriasi - laikrodžio rodyklės pasukamos viena valanda į priekį arba atgal.
Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, jog ir Lietuvos Vyriausybė kitais metais planuoja pradėti kaitalioti laiką.
Kaip "Akistatai" sakė ūkio ministro ryšių su visuomene patarėjas Ričardas Slapšys, konkrečių svarstymų šia tema kol kas dar nebuvo, tačiau viena aišku: Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, teks prisiderinti prie čia jau seniai galiojančios laikų kaitaliojimo sistemos (Europos Sąjungos direktyvose į Energetikos skyrių įtrauktas ir laiko kaitaliojimo klausimų sprendimas).
Žinoma, prieš tai turėtų būti paskaičiuota, ką toks laiko kaitaliojimas duos šalies ekonomikai, kaip atsilieps gyventojų sveikatai ir panašiai.
Pasak pono R. Slapšio, anksčiau šiuo klausimu buvo atlikti tyrimai, tačiau jie buvo nepakankami. Neužtenka esą energetikams pareikšti, jog bus sutaupyta elektros ar šilumos energijos, o gydytojams - kad vieni ligoniai jausis geriau, o kiti - prasčiau. Šiuos teiginius būtina pagrįsti konkrečiais apibendrinimais, išvadomis, o tokie išsamūs tyrimai sunkius laikus išgyvenančiai valstybei kainuotų didžiulius pinigus, todėl kol kas nepradėti ir neaišku, kada bus pradėti.
Prisiminkime dar vieną svarbų dalyką: kai Europos reikalų ministrės siūlymu Lietuva ėmė derintis prie Europos Sąjungos laiko, dauguma šalies gyventojų buvo labai nepatenkinti, mat vasarą jau antrą trečią valandą nakties prašvisdavo (tai labai trikdydavo ramų miegą), o vakarais greičiau sutemdavo. Žmonių nuomone, Lietuvos gyventojams kur kas priimtinesnis Maskvos laikas. Pavyzdžiui, jei šiuo metu Lietuvos laikas sutaptų su Rusijos europinėje dalyje galiojančiu laiku (spalio 27-osios naktį laikrodžių rodyklė ten buvo pasukta viena valanda atgal), Lietuvoje būtų ne šešta, o septinta valanda vakaro. Vadinasi, vėliau sutemtų, bet ir valanda vėliau prašvistų.
Ūkio ministro patarėjo žodžiais, tiksliai atsakyti į klausimą, koks laikas Lietuvai priimtinesnis, gali tik didelės ir kruopščios studijos. Beje, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos teritoriją kerta dvi laiko juostos, laikas turėtų skirtis net ir atskirose mūsų šalies dalyse! Tačiau toks sprendimas, pono R. Slapšio manymu, gali sukelti daugybę papildomų problemų. Todėl, ūkio ministro patarėjo nuomone, tikėtina, kad netolimoje ateityje laikas bus suvienodintas su kaimyninėse valstybėse - Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje - galiojančiu laiku.
