Irenos ZUBRICKIENĖS ir Vlado GESAIČIO fotoreportažas
Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste (Marijampolės apskritis), kurį pastaruoju metu krečia ir krečia ilgose pasienio eilėse pavargusių ir dėl to nepatenkintų tolimųjų reisų vairuotojų, gabenančių didžiulius krovinius, skandalai, netrūksta ir vasarotojų nuotaikų. Jų pažeria įvairiose Europos šalyse paatostogavę ir į namus nuotaikingai grįžtantys lietuviai, mūsų šalį pažintinei kelionei pasirinkę arba ją tik pravažiuojantys užsieniečiai, taip pat svetur gyvenimą susikūrę ir artimuosius pamatyti panūdę mūsų kraštiečiai.
Poilsiautojus ženklina šypsena
Daugiausia lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, atvykstančių iš Lenkijos pusės, Kalvarijos kelio postą Lietuvos link pervažiuoja žaliuoju kanalu. Tai reiškia, kad jie neveža daiktų, kurių kiekis yra ribojamas, ar apmuitinamo bagažo.
Atostogų nuotaikomis tebegyvenančius lietuvius keliauninkus, anot muitininkų, išduoda "užsienietiškos" šypsenos. Nors karštą dieną vasarotojai nuvarginti ilgos kelionės ir kelių šalių muitinių procedūrų, tačiau žvalgydamiesi apdalina šypsenomis, nuvažiuodami pamojuoja ar valiūkiškai mirktelna uniformuotam pasienio darbuotojui. Daugiausia lietuvių, pasirinkusių atostogas užsienyje, traukia į Vokietiją, Austriją, Kroatiją, Čekiją. Kaip pasakojo pagal "užsienietišką" šypseną atpažintos ir pasienyje užkalbintos sutuoktinių poros - Edgaras ir Rasa, Saulius ir Vida - jos apie savaitę mikroautobusu po Vokietiją keliavo su penkiais savo (ir ne tik) vaikais. Edgaro paskaičiavimu, tereikia atostogas suplanuoti prieš metus: žinoti, kur keliausi, tuo bendram tikslui pedagogiškai sudominti vaikus ir kas mėnesį būsimoms atostogoms atidėti bent po 50 litų. Priartėjus kelionės dienai, prie sutaupytųjų pinigų pridėti abiejų sutuoktinių vadinamuosius atostoginius ir - savaitėlės atostogos užsienyje garantuotos! Savo transportu kelionėn leidęsi kauniečiai tikino, kad tokioms du ar tris vaikus turinčios šeimos atostogoms visai pakanka 2 000 litų. Na, galima įsidėti ir šiek tiek negendančio lietuviško maisto. Tačiau, Edgaro teigimu, daug maisto krautis neverta - Vokietijoje didžiulio kapitalo už tai neteksią pakloti. Kasmet užsienio šalyse po savaitę praleidžiantys kauniečiai šiemet poilsiavo Saltau mieste, kurį garsina Heide Parkas. Mažesnieji kelionės dalyviai džiūgavo, kad labiausiai visiems patiko amerikietiškieji kalneliai - rizika, adrenalinas, aukščio pojūtis, dar niekada nepatirti įspūdžiai. Šia vaikams paskirta kelione džiaugėsi ir jų mamos - jos atitrūko nuo virtuvės, nesirūpino, kur prapuolę vaikai, nes šie parke praleisdavo visą laiką nuo ryto iki vakaro, be to, moterys "numetė" po keletą kilogramų svorio.
Iš pasimatymo su savaisiais
Kaunietis Zenonas, su žmona Valerija Pietų Vokietijoje praleido du mėnesius - svečiavosi pas ten gyvenančią dukterį, viešėjo pas senus bičiulius vokiečius, atostogavo ir, anot jų, turistavo. Tarsi pasakų įspūdžius patyrusi ponia Valerija tikino vis tiek labai norinti kuo greičiau peržengti savo pastogės slenkstį, nes, kaip sako liaudies išmintis, visur gerai, bet namuose - geriausia. Šie kauniečiai Vokietijoje kasmet pasisvečiuoja jau bene dešimt metų. Paklausti, ar kelionės įspūdžių nesugadina priverstiniai stabtelėjimai šalių muitinėse, pasakojo, kad bene slogiausi įspūdžiai patiriami Vokietijos - Lenkijos pasienyje. Valerija neslėpė, kad lenkų pasieniečiai ir muitininkai dažnai ieško kokių nors priekabių, kad tik rastų progą išsiprašyti nors mažą "prezentą" (dovanėlę ar kyšį - kaip kas supranta, taip ir vadina). Valerija priminė, kad Lenkijos keliuose tebėra nesaugu - ne tik avarijomis pagarsėję keliai, bet ir keliuose šeimininkaujantys įvairaus plauko nusikaltėliai. Esą geriausia įsimaišyti į pakeliui važiuojančių krovininių automobilių koloną - tai patikimiausia apsauga.
Į Lenkiją - kelnių pirkti
Mažiau besišypsantys per pasienio postą pravažiuojantys lietuviai - tai dažnai šiame ruože atsiduriantys įvairūs prekeiviai, nesibaigiančius reikalus tvarkantys verslininkai ir, anot vienų keliauninkų, šiaip sau važinėjantys smalsuoliai.
Štai jauna nenorėjusių prisistatyti alytiškių šeima pasakojo poste atsidūrusi du kartus per keletą valandų - rytą išvažiavo į Lenkiją, perėjo kelis prekybos taškus už 16 kilometrų nuo valstybės sienos esančiuose Suvalkuose, nusipirko kelnes šeimos galvai ir pietums grįžta namo. Alytiškiai sakė taip darantys dažnai, nes Lietuvoje JAV dolerio kursas nukritęs, o Lenkijoje už dolerį mokama 4,21 zloto (panašiai tiek ir litais). Kai tik prireiks kito kokio pirkinio, alytiškiai tikino vėl vien dėl jo važiuosią į Lenkiją - taip pigiau. O artėjant mokslo metams, anot šių dzūkų, postas "užsikimš nuo pigesnių prekių Lenkijoje ieškančių lietuvių".
Būna ir atvirkščiai - kelioms valandoms pasižvalgyti po Lietuvą vyksta Lenkijos piliečiai. Tokie keliautojai pirmenybę teikia dviračiams. Ketverius metus draugaujantys ir ateityje susituokti ketinantys Kristina ir Gregoras tądien į Lietuvą buvo išsiruošę kaip į gretimą kiemą - be jokių bagažų, be maisto atsargų. Šiuos jaunus lenkus, beje, vokiškai kalbančius mieliau nei rusiškai, pačių teigimu, vilioja romantika ir dar nepažintos vietovės. O trys Suvalkuose gyvenančios Lenkijos lietuvės dviračiais ketino pasiekti pirmąjį didesnį Lenkijos ir Lietuvos pasienio miestą Kalvariją, pasižvalgyti po apylinkes, nusipirkti gardesnės lietuviškos duonos, gal dar kokį butelį lietuviškos trauktinės ir minti atgal. Ir diena prailginta, ir gimtosios tėvelių vietos aplankytos, ir nuotaikų įvairovė!
Per Lietuvą - tranzitu
Bene daugiausia Kalvarijos kelio poste, mūsų korespondentams domintis vasaros nuotaikomis pasienyje, teko sutikti Lietuvą tranzitu kertančių užsieniečių. Daugumai jų Lietuva - mažai pažįstama šalis. Daugiau nei 40 estų turistų grupė, kol pasieniečiai patikrino visų pasus, tikino Lietuvos įvaizdį jau susikūrę pagal tvarkingą muitinės teritoriją, o dar papildysią pravažiuodami. Pusantros savaitės Šveicarijoje atostogavę estai dar gyveno kelionės įspūdžiais ir ilgesingai skaičiavo paskutiniąsias valandas iki Estijos sienos. Garbaus amžiaus čekas Janas tikino per Lietuvą lengvuoju automobiliu važiuojąs į Estiją verslo reikalais - jam tai toli gražu ne pirma kelionė. Jauna vokiečių porelė - Nina ir Matėjus - Pabaltijyje dar niekada nebuvę. Girdėję, kad čia gražu. Gerai nusiteikusių turistų planas - apžiūrėti Vilnių, Rygą, Taliną ir mestis į Suomijos pusę. Jų paskaičiavimu, tokia pažintinė kelionė pigesnė nei kelionė iš Vokietijos į Švediją. Beje, šie jauni vokiečiai sakė nieko negirdėję apie Lietuvoje vagiamus automobilius, užpuldinėjamus užsieniečius, todėl buvo nusiteikę puikiai.
Vasaros nuotaikoms stengiasi nepasiduoti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos Kalvarijos pasienio kontrolės punkto (PKP) laikinojo vadovo pareigas einantis Kęstutis Talandzevičius pasidžiaugė, kad jam dar neteko spręsti nė vieno rimtesnio pavaldinių ir keliautojų konflikto. Tiesa, kartais ilgiau poste užtrunka žmonės, pravažiuojantys raudonuoju kanalu - turintys daugiau nei leidžiama pinigų, normuojamų prekių. Beje, ne visi valstybės sieną kertantieji žino, kad su savimi galima turėti ne daugiau kaip pusę litro degtinės ar kitų stiprių alkoholinių gėrimų, taip pat ir alaus (patys muitininkai juokauja, kad tik jų nuotaika diktuoja, kaip pasielgti, kai žmogus vežasi neprakimštą 0,75 litro degtinės butelį), iki 2 litrų vyno, iki 100 vienetų cigarečių, iki 0,5 kilogramo šokolado, tiek pat cukraus, dukart tiek kavos ir panašiai. Keliautojas, turintis daugiau nei 10 000 litų, taip pat privalo pasukti į raudonąjį kanalą ir juos deklaruoti. Normas skelbiančios taisyklės lietuvių ir anglų kalbomis pakabintos matomose posto vietose. Nežinančiųjų ir įkliuvusiųjų niekas nuo atsakomybės negelbės. K. Talandzevičius, vadovaudamasis savo asmenine patirtimi, rekomenduoja lietuviams, užsienyje įsigijusiems prekių, iki pat namų išsaugoti ir jų pirkimo čekius. Antraip gali būti problemų muitinėje įrodinėjant, kad nauja prekė, pavyzdžiui, nėra vogta.
