Taip teigia Kauno vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo skyriaus komisaras Edvardas ŠILERIS, su kuriuo kalbėjosi korespondentas Remigijus RAINYS.
- Ar Kauno automobilių vagišių gaudytojams vasaros sezonas skiriasi nuo kitų?
- Statistiškai analizuojant kelerių paskutiniųjų metų laikotarpį galima teigti, jog vasarą automobilių vagysčių skaičius mažėja. Tai siejama su atostogomis: mieste sumažėja automobilių, nes daugelis miestelėnų išvažiuoja atostogauti, išsiskirsto akademinis jaunimas, kuris šiais laikais ypač ratuotas. Mieste pastebimai sulėtėja gyvenimo ritmas. Pagaliau ir automobilių vagys išvažiuoja atostogauti arba "gastroliuoti" į kurortus. Vasarą daugiau darbo atsiranda kolegoms pajūryje, mat ten automobilių vagysčių gerokai padaugėja.
- Kokių markių ir pagaminimo metų automobilių savininkai miega neramiausiai?
- Nors visuomenėje formuojasi nuomonė, kad vagiami tik nauji ir labai brangūs automobiliai, tačiau Kaune, kaip ir visoje šalyje, daugiausia vagiami 10-15 metų senumo automobiliai. Tarp ilgapirščių populiariausi 4 000-5 000 litų vertės nedrausti automobiliai, kuriuose neįrengta signalizacija. Itin dažnai pradingsta kur papuola laikomi automobiliai, kurių savininkai tikisi, kad jų "senienomis" vagys nesusigundys. Grobikai iš anksto numato, kur galės realizuoti pavogtas mašinas, todėl išardyti senas transporto priemones jas parduoti atsarginėms dalims visų lengviausia. Kita mašinų grobimais užsiimančiųjų "darbo kryptis" - išpirkų gavimas. Išsipirkti nereikalaujama tik naujų automobilių - šie išvežami į užsienį arba taip pat išardomi dalimis.
Kaune labiausiai vagiami folksvagenai, "Audi", BMW, mersedesai ir mazdos. Šių automobilių markių penketukas nekinta jau keletą metų, galbūt tik kiek skiriasi pavagiamų mašinų skaičius ir santykis. Šių automobilių šalyje daugiausia, todėl nuolat yra ir detalių paklausa.
- Tad koks automobilis vagysčių atžvilgiu yra tarsi saugiausias?
- Pats saugiausias yra apdraustas automobilis, kuriame įrengta signalizacija. Tik tokios mašinos savininkas gali ramiai miegoti, nes net jei automobilį ir pavogtų, nuostolius padengtų draudimas. O mažiausia tikimybė, jog bus pavogtas retos ar ypatingos markės automobilis, nes tokias mašinas sunku parduoti, o ir paklausos jų dalims nėra. Galiu paminėti, jog itin retai vagiami automobiliai SAAB, taip pat ir kai kurių markių korėjietiškos ar japoniškos mašinos, nes jos nepopuliarios, todėl ir nevagiamos, nes vagis, grobdamas automobilį, pirmiausia galvoja, kaip jį reikės realizuoti ir iš to užsidirbti pinigų.
- Kur kauniečiams ir miesto svečiams nepatartumėte palikti savo automobilių, tai yra iš kurių miesto rajonų jie dažniausiai vagiami?
- Mieste tikrai negalėčiau išskirti vietos, kur jūsų paliktą automobilį garantuotai pavogs, bet dažniausiai vagišiai darbuojasi miesto centre ir senamiesčio gatvėse. Nesaugios ir vietos, kur daug žmonių atvažiuoja iš provincijos - tai ligoninės, klinikos ir kitos masinio susibūrimo vietos bei turistų lankomi objektai. Naktimis automobiliai dažniausiai nuvairuojami iš daugiabučių namų kiemų. Ypač iš neapšviestų. Kaune yra automobilių stovėjimo aikštelių, kurių darbuotojai atsako už jose paliekamų automobilių saugumą. Tačiau tokių aikštelių labai mažai. Dažnai pilietis, palikęs savo transporto priemonę už tvoros, išeina įsitikinęs, jog ši yra saugi, tačiau kai mašina pavagiama, jis dažniausiai sužino, kad mokėjo tik už jos stovėjimą. Už litą ar du automobilio saugumo tikrai nenusipirksite, todėl mieste turėtų būti kuo daugiau saugomų automobilių stovėjimo aikštelių, garantuojančių mašinų savininkams visišką jų keturračių apsaugą.
- Manoma, kad vagių nusižiūrėto automobilio neapsaugos jokia signalizacija. Jau užfiksuota atvejų, kai be pėdsakų dingsta net, atrodytų, neįveikiamomis palydovinėmis signalizacijomis apsaugotos mašinos. Tad ar išvis verta montuoti apsaugos sistemas į automobilius?
- Tikrai verta. 80 procentų pavagiamų automobilių - be jokios signalizacijos. Ko gero, realybėje šis procentas gerokai didesnis, nes dažnai pavogtų automobilių savininkai teigia, jog signalizacija yra sumontuota, tačiau paaiškėja, jog ji neveikia arba vairuotojas pamiršta ją įjungti. Galiu drąsiai teigti, jog signalizacija vagišius atbaido. Tas negalioja tik labai brangiems automobiliams. Tad jeigu 10-15 metų automobiliu atvažiuosite į ligoninę ar mokyklą ir jį pavogs, tai arba jame nebuvo signalizacijos, arba ji nebuvo įjungta. Mes pastebėjome, kad paprasčiausias mechaninis slapukas dažnai būna gerokai efektingesnis už sudėtingiausią elektroninę signalizaciją. Gerai paslėptas vienas ar net keli elektros grandinės atjungimo mygtukai, kurių vagims dar reikia gerokai paieškoti, kainuoja nebrangiai ir juos beveik kiekvienas vairuotojas gali įsirengti pats bei tik jam vienam žinomoje vietoje. Bet kuriuo atveju vagis papildomai sugaiš laiko ir tikimybė jį sulaikyti padidės. Elektroninių sistemų veikimo ar valdymo principą išanalizuoti ir perprasti lengviau negu surasti kiekvienoje mašinoje vis kitur paslėptą slapuką. Esame paskaičiavę, kad jei visuose automobiliuose būtų įmontuoti bent minimalūs apie 20 litų kainuojantys slapukai, automobilių vagysčių skaičius mieste sumažėtų perpus. Per metus vidutiniškai Kaune pavagiama apie 1 300 automobilių, o įsitaisius slapukus bent 750 savininkų iki šiol džiaugtųsi savo mašinomis. Tik ypatingai paklausūs ir nauji automobiliai pavagiami nepaisant slapuko ar signalizacijos, nes jie paprasčiausiai nutempiami. Tačiau tuomet vagišiai rizikuoja papildomai "pripėduoti" ir palikti teisėsaugininkams nenuginčijamų įkalčių, nes tempiant atkreipiamas papildomas dėmesys. Tad nė vienas policijos ekipažas tempiamo automobilio nepraleis nepatikrinęs, o ir saugos firmų darbuotojai ar taksistai būtinai apie tai informuos pareigūnus. Jei apie panašius dalykus, ar su kaukiančia signalizacija arba mirksinčiu avarinio sustojimo signalu važiuojančias mašinas policijai praneštų ir eiliniai piliečiai, neišaiškintų automobilių vagysčių tikrai būtų mažiau.
Informuokite pareigūnus, jei jūsų kieme nepažįstamas automobilis stovi jau tris ar keturias dienas. Jei nenorite viešumo, kauniečių skambučiai laukiami anoniminiu telefonu 30 33 33. Tik padedant visuomenei pavyks sumažinti automobilių vagysčių skaičių.
Palydovinio ryšio automobilių apsaugos sistemos nuolat tobulėja ir jau egzistuoja net kelios jų kartos. Nenuostabu, kad tobulėja ir automobilių vagys, kurie pirmųjų kartų palydovines sistemas jau perprato. Kaune taip pat dingo vienas automobilis, kuriame buvo įrengta palydovinė apsaugos sistema, tačiau ji nebuvo pačio naujausio modelio. Naujausias sistemas įveikti sunku ir jų patikimumo laipsnis labai didelis. Visiškai būti tikram, jog automobilio nepavogs galima tik jo neturint.
- Teko girdėti, jog automobilių vagys ruošiasi pamainą specialiai tam įrengtose "treniruočių bazėse", kur pradedantieji vagišiai supažindinami su naujausiais automobilių apsaugos įveikimo metodais. Ar teko dalyvauti likviduojant bent vieną tokią bazę?
- Mašinvagiu tampama palaipsniui. Pradžioje vagiama iš mašinų, tam naudojant tuos pačius įrenginius, kuriais išlaužiamos durų spynelės, kaip ir nuvairuojant automobilius. Jokių mistinių mokyklų, kuriose vagys laikytų "kvalifikacijos kėlimo egzaminus", nėra, tačiau tai, jog grupuotės viduje vagišiai dalijasi patirtimi, - neginčytina. Kartais susiformuoja net ištisos automobilių vagysčių dinastijos, o kai kurie mašinvagiai į mūsų akiratį pakliūva nuolat. Pasitaiko atvejų, kai iš teismo salės paleistas vagišius, ką tik prisiekinėjęs, jog daugiau nė skersa akim nebežiūrės į svetimus automobilius, jau kitą ar net tą pačią naktį per slaptas policijos operacijas sulaikomas darantis naują nusikaltimą. Nežinau, ar nors vienas bausmę atlikęs automobilių vagis metė savo nedorą užsiėmimą, tačiau tokių, kurie kartą sulaikyti daugiau nebeįkliūva - nemažai. Neaišku, ar jie nustojo vogti, ar taip patobulėjo, jog nebeįkliūna. Pirmasis laiptelis pradedančiajam vagišiui paprastai būna kiemuose paliktų nerakintų rusiškų automobilių nuvairavimas. Per metus Kaune užfiksuojama apie 50 tokių atvejų. Rusiškos mašinos nevagiamos nei dalims, nei parduoti, o paprasčiausiai jomis pasivažinėjama ir dažniausiai jos paliekamos už kelių kiemų ar gatvių.
- Dažnai žmonės skundžiasi, kad pranešę apie automobilio vagystę ilgokai laukia, kol policijos darbuotojai sutvarko formalumus. Kiek realiai užtrunkama nuo pranešimo apie vagystę momento iki tol, kol automobilis pradedamas ieškoti?
- Signalas veikti yra jau pats telefoninis pranešimas. Po kelių sekundžių duomenys apie pavogtą automobilį patenka į policijos duomenų banką, kuris automatiškai sujungtas su Interpolu. Taip žinia, tarkim, apie Šančiuose pavogtą automobilį kone tą pačią akimirką pasklinda po visą pasaulį (ir į sienos apsaugos tarnybas), kad automobilis būtų ieškomas, jei vagis bandytų išvažiuoti iš šalies. Nedelsiant visus duomenis gauna ir visi policijos komisariatai. Tiesa, formaliai ikiteisminis tyrimas pradedamas kai nukentėjėlis parašo pareiškimą, tačiau automobilis jau ieškomas dar iki atvykstant operatyvinei grupei. Policijos komisariato budėtojas apie ieškomą automobilį nedelsdamas praneša visiems mieste dirbantiems policijos ekipažams. Kaune apie mašinos nuvairavimą informuojamos visos saugos tarnybos ir kai kurios taksi firmos, su kuriomis sudarytos atitinkamos sutartys, tad pavogtos mašinos operatyviai ieško tikrai nemažai žmonių. Todėl labai apmaudu, kai nuvykus į įvykio vietą paaiškėja, kad automobilis visiškai nepavogtas, o savininkas paprasčiausiai pamiršo, kur išvakarėse jį pasistatė. Jeigu įrodoma, jog apie automobilio vagystę melagingai pranešta tyčia, toks pranešėjas baudžiamas. Pasitaiko ir kurioziškų atvejų: visą naktį pas meilužę praleidęs vyras bijojo sugrįžti į namus ir melagingai pranešė, kad jam pavogė automobilį, o žmonai aiškino visą naktį važinėjęs su policija ir ieškojęs savo keturračio. Nenubaudėme ir kito kauniečio, kuris neseniai iš automobilių stovėjimo aikštelės nuvairavo autobusiuką "Fiat Ducato". Stipriai išgėręs pilietis atvažiavo svetima mašina iki savo namų ir joje užmigo. Operatyviai suradus "vagį" paaiškėjo, kad jis paprasčiausiai sumaišė svetimą automobilį su tokios pat spalvos bei modelio žmonai priklausančia mašina. Lyg tyčia, svetimam automobiliui tiko ir užvedimo raktelis.
- Kiek pavogtų automobilių surandama?
- Surastų automobilių skaičius Kaune nesiskiria ne tik nuo šalies, bet ir nuo visos Rytų Europos vidurkio. Surandame apie pusę visų pavogtų automobilių. Rečiausiai surandami nauji automobiliai, nes jie dažniausiai išvežami iš šalies per kelias valandas, kol jų savininkas net nespėjo pranešti apie vagystę. Tačiau ir 10-15 metų senumo mašinų savininkai nelabai džiaugiasi atgautu savo turtu, nes jis dažnai būna apgadintas. Tiesa, smarkiai apgadintų ar pusiau iškomplektuotų automobilių tarp surastųjų - vos 10 procentų, bet, kaip rodo skyriaus praktika, nusikaltėliai sugeba per 8- 9 valandas taip iškomplektuoti pavogtą automobilį, kad jo nebeįmanoma identifikuoti. Per Lietuvą eina ir tranzito keliai, kuriais į Rytus išgabenami Vakarų šalyse pavogti brangūs ir nauji automobiliai. Beje, lietuvių vagišių, vagiančių automobilius užsienyje, skaičius nėra didelis.
- Ačiū už pokalbį.
