Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba per praėjusį pusmetį buvo suteikta daugiau kaip 23 000 asmenų.
Valstybės garantuojamą antrinę (advokato) teisinę pagalbą teikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Sausio - birželio mėnesiais į tarnybas civiliniais, administraciniais ir baudžiamosios teisės klausimais kreipėsi apie 4000 asmenų, t. y., beveik trečdaliu daugiau nei per praėjusių metų pirmą pusmetį. Antrinė teisinė pagalba civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose pagal tarnybų sprendimus per minėtą laikotarpį buvo suteikta 3369 gyventojams (2006 metų pirmą pusmetį - 1896). Tuo tarpu nemokama advokato pagalba baudžiamosiose bylose pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų priimtus sprendimus teikta net 19687 asmenims. Daugiausia nemokamos pagalbos baudžiamosiose bylose pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų priimtus sprendimus suteikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (VGTP) - net 8653 atvejais, o Kauno VGTP tarnyba - 3478, Klaipėdos VGTP tarnyba - 2305, Šiaulių - 2281, Panevėžio - 2970 asmenų.
Kaip nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, antrinė teisinė pagalba - tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Asmenų turto ir pajamų lygius nustato LR Vyriausybės nutarimas Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo (2005 m. balandžio 27 d. Nr. 468). Įstatymas taip pat nustato išimtis, kuomet asmenys antrinę teisinę pagalbą gali gauti neatsižvelgiant į turtą ir pajamas.
Kaip nustato LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, gali:
1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, t.y. kai nagrinėjamos bylos, kada kaltinamas nepilnametis, arba kai nagrinėjamos kurčių, nebylių, neregių ar kitokią negalią turinčių asmenų bylos, arba nemokančių kalbos ir t.t.;
2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3) asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą;
4) asmenys, valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose;
5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, taip pat šių asmenų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio paguldymo į psichiatrijos įstaigą ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti;
8) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
