Valdančiosios daugumos atsisakymas sudaryti Seimo laikinąją komisiją pareigūnų ryšiams su KGB tirti akivaizdžiai parodė, kad valdantieji nesuinteresuoti atskleisti tiesą apie galimas savo bendražygių sąsajas su užsienio slaptosiomis tarnybomis.
Būtent tiesos baimė privertė kovoti su liberaldemokratų iniciatyva išsiaiškinti daugelį praeities faktų ir lėmė skubotą valdančiųjų sprendimą įkurti alternatyvią komisiją, kurioje neva “korektiškiau suformuluoti klausimai”.
Tas vadinamasis “korektiškumas” reiškia, kad komisija nesiaiškins, ar pareigūnai, priklausę KGB rezervui, nemelavo, teigdami, kad to nežinojo. Sykiu nebus nagrinėjamas ir klausimas apie moralinę pareigūnų teisę dirbti valstybės darbą, paaiškėjus jų ryšiams su užsienio slaptosiomis tarnybomis. Nebus domimasi ir tuo, ar valstybės vadovai žinojo apie skiriamų pareigūnų priklausymą KGB rezervui. Taip pat, pasirodo, nėra jokios būtinybės nustatyti, kokiais būdais asmenims, nuslėpusiems bendradarbiavimą su KGB, ateityje galima užkirsti kelią užimti aukščiausius valstybės postus.
Alternatyvioji komisija atsakys į tokius klausimus, kurie labiau tiktų teisės problemas nagrinėjančiam debatų klubui. Pasibaigus komisijos darbui, sužinosime įvairius senų ir naujų įstatymų skirtumų niuansus. Sužinosime, kokia tvarka asmenys buvo įtraukiami į KGB rezervą ir ar dabar skiriant juos į postus nepažeidžiami įstatymai ir t.t. Nesužinosime vieno - tiesos.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su politikų pareikštomis mintimis.
