Pirmosios lapkričio dienos Gruzijoje buvo labai įtemptos. Šalį sukrėtė politinė krizė - prezidentas E. Ševardnadzė atleido visą parlamentą, pagrasino ir pats atsistatydinsiąs, tačiau vis dėlto liko valdžioje. Tęsiasi Gruzijos karinė kompanija nuo jos atsiskyrusioje Abchazijoje.
Krizė dėl televizijos
Spaudos laisvė Gruzijoje pastaraisiais metais yra smarkiai suvaržyta. Siaučia korupcija, o laisvoji žiniasklaida kenčia nuo jos veikla nepatenkintų korumpuotų valdininkų veiksmų. Spalio 30-ąją keliolika Saugumo ministerijos tardytojų atėjo į nepriklausomos televizijos "Rustavi-2" patalpas ir pareiškė, kad jiems būtina atlikti finansinę ekspertizę, nors tam tokią teisę turi tik Finansų ministerija. Tikroji priežastis buvo žinoma kiekvienam gruzinui - paskutiniu metu "Rustavi-2" žurnalistai ėmėsi itin aktyviai tirti pernai vasarą įvykdytą žymiausio šalies televizijos žurnalisto Georgijaus Sanajos nužudymą. Šis analitinės televizijos laidos vedėjas Gruzijoje buvo tapęs tokia pat figūra, kaip ir Vladimiras Listjevas Rusijoje, užtat ir susilaukė tokio paties likimo. G. Sanaja savo reportažais atskleisdavo šalyje klestinčią korupciją, o tai valdininkams labai nepatiko. Gruzijoje manoma, kad "Rustavi-2" žurnalistai galėjo gauti kompromituojančios medžiagos apie tai, jog, kaip jau seniai įtariama, prie žurnalisto nužudymo prisidėjo korumpuotos valdžios struktūros. Gruzijoje iš karto prasidėjo mitingai. Juose žmonės palaikė televizininkus ir kaltino Gruzijos valdžią antivalstybine veikla. Dar tą pačią dieną saugumo ministras Vachtangas Kutateladzė pareiškė atsistatydinąs, nors teigė, kad šis faktas su jo žinybų įsiveržimu į televiziją nesusijęs. E. Ševardnadzė priėmė jo atsistatydinimą, tačiau dar tą patį vakarą tiesioginiame televizijos interviu pareiškė atsistatydinsiąs pats, jei parlamentas pareikš nepasitikėjimą vidaus reikalų ministru ir generaliniu prokuroru. Prezidentas įvykius įvardijo kaip sąmokslą, kurio tikslas - pašalinti iš valdžios prezidentą ir vyriausybę. Tačiau jau kitą dieną visų laukė netikėtumas - E. Ševardnadzė pats nušalino visą ministrų kabinetą. Atsistatydino ir parlamento pirmininkas Zurabas Žvanija, kuris, nors ir buvo prezidento bendražygis, praktiškai laikomas opozicijos lyderiu. Pasak gandų, jis ir suorganizavo visus mitingus prie televizijos. Tuomet "gudrusis lapinas" E. Ševardnadzė pareiškė negalįs palikti posto tokiu metu, kadangi į valdžią gali ateiti bet kas, "netgi ginkluoti žmonės". Bus pradėta formuoti nauja vyriausybė, kurios vadovu prezidentas pasiūlė skirti Adžarijos vadovą Aslaną Abašidzę, bus išrinktas naujas parlamento spikeris. Beveik neabejojama, kad visus laisvus postus užims prezidento žmonės. Z. Žvanija visus įvykius pavadino "gudriai suplanuotu politiniu sąmokslu". E. Ševardnadzė lengvu manevru atsikratė politinių oponentų ir juos pakeis savo žmonėmis. Tačiau kažin ar jis laimėjo. Nuo parlamento nesiskirsto žmonės, kurie piktinasi prezidentu ir jo globojama korumpuota valdininkų sistema. Z. Žvanijos reitingai labai pakilo ir vis garsiau kalbama apie E. Ševardnadzės epochos pabaigą.
Situacija Abchazijoje
Neramu ne tik Gruzijos politiniame gyvenime. Gruzijos konfliktas su nuo jos atsiskyrusia Abchazija paskutiniu metu vėl didina įtampą Kaukazo regione. Gruzija norėtų susigrąžinti Abchaziją, tačiau ši pastaruoju metu labiau krypsta Rusijos link, net ruošiamasi surengti referendumą. Tuo tarpu Abchazijoje vyksta mūšiai. Vietiniai kareiviai kovoja su įvairiomis ekstremistinėmis grupuotėmis, kurios siekia grąžinti Abchaziją į Gruzijos sudėtį. Pagrindinis šių grupuočių vadas yra čečėnas Ruslanas Gelajevas. Oficialiai šios grupuotės su Gruzija nesusijusios, tačiau to paneigti gruzinai negali, o ir nelabai stengiasi. Tuo tarpu Abchazijos vadovai įsitikinę, kad bet kuriuo momentu į veiksmus gali įsitraukti ir Gruzijos armija.
Visa pagrindinė kova šiuo metu vyksta Kodorio tarpeklyje. Prieš porą savaičių Gruzijos žiniasklaida buvo paskleidusi gandus, kad Gelajevo vadovaujami kariai pasiekė Suchumio miestą, tačiau greitai tie gandai buvo paneigti. Kodorio tarpeklį, kuriame buvo įsikūrusios pagrindinės Gelajevo bazės, abchazai keletą kartų bombardavo. Gruzinai nedelsdami pareiškė, kad tai atlikto rusų lėktuvai, tačiau Rusija tai griežtai paneigė. Dabar mūšiai kiek aprimę, abchazai teigia sunaikinę Gelajevo būrį, o pats jis neva gydomas ligoninėje Gruzijoje. Gruzija tai neigia.
E. Ševardnadzė pagrasino Rusijai, kad ši nesikištų į jos reikalus su Abchazija, jei nori išsaugoti bent jau patenkinamus tarptautinius santykius. Taip pat E. Ševardnadzė buvo pareikalavęs, kad Rusija išvestų iš Abchazijos 2 000 taikdarių, esančių ten dar nuo 1994-ųjų. Vėliau jis pareiškė, kad rusų taikdariai gali likti, tačiau tik tarptautinių taikdarių pajėgų sudėtyje.
Kaip gyvena gruzinai?
Visi atsimena, jog sovietiniuose anekdotuose gruzinai buvo vaizduojami kaip labai turtingi žmonės. Dabar bent jau pačioje Gruzijoje pasakojami kiek kitokie anekdotai. Štai vienas jų: "Kuo gruzinai apsišviesdavo iki žvakių? Atsakymas - elektra". Po euforijos, lydėjusios išsikovojus nepriklausomybę, gruzinų laukė kartus nusivylimas. Nė vienoje kitoje nepriklausoma tapusioje buvusioje sovietinėje respublikoje taip drastiškai nekrito pragyvenimo lygis. Žmonės iš tiesų gana dažnai sėdėdavo be elektros, ypač žiemą, kadangi nebuvo kuo kūrenti elektrinių. Paskutiniuosius porą metų bent jau su elektra tiekiama normaliai, tačiau žmonių pragyvenimo lygis išlieka katastrofiškai žemas. Pavyzdžiui, pensijos tesiekia 6 dolerius, o ir vėluoja po porą mėnesių. Kartkartėm pavargę žmonės išeina į demonstracijas, tačiau tai nė kiek negelbsti, šalies ekonomika nesugeba atsitiesti.
Objektyvių priežasčių tam yra daug. Ypač sunkūs buvo pirmieji nepriklausomybės metai. Pilietinis karas, du atsiskyrę regionai, šalyje beveik visiškai negaliojo jokie įstatymai. Du pasikėsinimus išgyvenęs E. Ševardnadzė, norėdamas atstatyti bent jau minimalią tvarką šalyje, turėjo tartis su įvairiais šešėlinio pasaulio atstovais. E. Ševardnadzė išgelbėjo šalį, tačiau tai padaryti jam pavyko tik padedant buvusiam sovietiniam elitui. Visas šis elitas ir vėl sulindo į valdžią. Išsiplėtojo neregėto masto korupcija. Viso to priežasčių vėlgi galima rasti netolimoje istorijoje. Sovietiniais laikais, kai Gruzija visą imperiją aprūpindavo vynu ir vaisiais, apgauti valdžią buvo laikoma savotiška kova prieš sovietinį režimą, neva taip buvo turtinama Gruzija. Nieko nuostabaus, kad net ir atėjus nepriklausomybei žmonių mentalitetas nepakito. Valdininkai visiškai nesivaržydami vagia ir reikalauja kyšių.
Provakarietiškai mastęs E. Ševardnadzė netruko sulaukti piniginės paramos iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau net ir milžiniškos lėšos (apie 1 milijardas dolerių) nepadėjo šalies ekonomikai. Beveik viskas nusėdo korumpuotų valdininkų kišenėse. Vienas JAV senatorių, vis įtikinėjusių remti Gruziją kaip galimą savo interesų atstovę regione, vėliau nusivylęs pareiškė: "Kol jie nesusitvarkys su korupcija, nieko nebus. Kad ir kiek remtum, pinigai eina ne ten, kur reikia". O su korupcija susitvarkyti kol kas nepavyksta, nors E. Ševardnadzė pavasarį ir pasirašė keliolika griežtų įsakų...
