Pirmosios lapkričio dienos Gruzijoje buvo labai įtemptos. Šalį sukrėtė politinė krizė - prezidentas E. Ševardnadzė atleido visą parlamentą, grasino ir savo atsistatydinimu, tačiau vis tik liko valdžioje. Tęsiasi eilinė Gruzijos karinė kompanija atsiskyrusioje nuo jos Abchazijoje.
Krizė dėl televizijos
Spaudos laisvė Gruzijoje paskutiniaisiais metais yra smarkiai suvaržyta. Net ir laisvuose kanaluose ir laikraščiuose siaučia korupcija, o laisvoji žiniasklaida kenčia nuo jos veikla nepatenkintų korumpuotų valdininkų veiksmų. Spalio 30-ąją keliolika saugumo ministerijos tardytojų atėjo į nepriklausomos televizijos "Rustavi-2" patalpas ir pareiškė, kad jiems būtina pravesti finansinę ekspertizę, nors šiaip tokią teisę turi tik finansų ministerija. Tikroji priežastis buvo žinoma kiekvienam gruzinui - paskutiniuoju metu "Rustavi-2" žurnalistai ėmėsi itin aktyviai tirti pernai vasarą įvykusį žymiausio šalies televizijos žurnalisto Georgijaus Sanajos nužudymą. Šis analitinės televizijos laidos vedėjas Gruzijoje buvo tapęs tokia pat figūra kaip ir Vladimiras Listjevas Rusijoje, užtai ir susilaukė tokio likimo. G. Sanaja savo reportažais atskleisdavo šalyje klestinčią korupciją, o tai valdininkams labai nepatiko. Gruzijoje manoma, kad "Rustavi-2" žurnalistai galėjo gauti tam tikros kompromituojančios medžiagos apie tai, jog, kaip jau seniai įtariama, prie žurnalisto nužudymo prisidėjo korumpuotos valdžios struktūros. Gruzijoje iš karto prasidėjo mitingai, kuriuos žmonės palaikė televizininkus ir kaltino Gruzijos valdžią antivalstybine veikla. Dar tą pačią dieną saugumo ministras Vachtangas Kutateladzė pareiškė atsistatydinąs, nors teigė, kad šis faktas su jo žinybų įsiveržimu į televiziją nesusijęs. E. Ševardnadzė priėmė atsistatydinimą, tačiau dar tą patį vakarą per tiesioginį televizijos interviu pareiškė atsistatydinsiąs pats, jei parlamentas pareikš nepasitikėjimą vidaus reikalų ministrui ir generaliniam prokurorui. Prezidentas įvykius įvardino, kaip sąmokslą, kurio tikslas pašalinti iš valdžios prezidentą ir vyriausybę. Tačiau jau kitą dieną visų laukė netikėtumas - E. Ševardnadzė pats nušalino visą ministrų kabinetą. Atsistatydino ir parlamento pirmininkas Zurabas Žvanija, kuris nors ir yra buvęs prezidento bendražygis, praktiškai laikomas opozicijos lyderiu. Pasak gandų jis ir suorganizavo visus mitingus prie televizijos. Tuomet "gudrusis lapinas" E. Ševardnadzė pareiškė negalįs palikti posto tokiu metu, kadangi į valdžią gali ateiti bet kas, "netgi ginkluoti žmonės". Prasidės formuoti nauja vyriausybė, kurios vadovu prezidentas pasiūlė Adžarijos vadovą Aslaną Abašidzę, bus išrinktas naujas parlamento spikeris. Beveik neabejojama, visus atsilaisvinusius postus užims prezidento žmonės. Z. Žvanija taip pat pavadino visu įvykius "gudriai suplanuotu politiniu sąmokslu". E. Ševardnadzė lengvu manevru atsikratė politinių oponentų ir juos pakeis savo žmonėmis. Tačiau kažin ar jis laimėjo. Nuo parlamento nesiskirsto mitingai, kuriuose žmonės piktinasi prezidentu ir jo globojama korumpuota valdininkų sistema. Z. Žvanijos reitingai labai pakilo, ir vis garsiau kalbama apie E. Ševardnadzės epochos pabaigą.
Situacija Abchazijoje
Neramu ne tik Gruzijos vidiniame politiniame gyvenime. Gruzijos konfliktas su nuo jos atsiskyrusia Abchaziją paskutiniu metu vėl didina neramumą Kaukazo regione. Gruzija norėtų susigrąžinti Abchaziją į savo sudėtį, tačiau ši pastaruoju metu labiau linksta link įėjimo į Rusijos sudėtį, jau net ruošiamasi pravesti referendumą. Tuo tarpu Abchazijoje vyksta mūšiai. Vietiniai kareiviai kovoja su įvairiomis ekstremistinėmis grupuotėmis, kurios siekia grąžinti Abchaziją į Gruzijos sudėtį. Pagrindinis šių grupuočių vadas yra čečėnas Ruslanas Gelajevas. Oficialiai šios grupuotės su Gruzija nesusijusios, tačiau paneigti to gruzinai negali, o ir nelabai stengiasi. Tuo tarpu Abchazijos vadovai įsitikinę, kad bet kuriuo momentu į veiksmus gali įsitraukti ir Gruzijos armija.
Visa pagrindinė kova šiuo metu vyksta Kodorio tarpeklyje. Prieš pora savaičių Gruzijos žiniasklaida buvo pakleidusi gandus, kad Gelajevo vadovaujami kariai pasiekė Suchumio miestą, tačiau greitai šie gandai buvo paneigti. Kodorio tarpeklį, kuriame buvo įsikūrusios pagrindinės Gelajevo bazės, abchazai keletą kartų bombardavo. Gruzinai nedelsdami pareiškė, kad tai buvo atlikta rusų lėktuvų, tačiau Rusija tai griežtai paneigė. Dabar mūšiai kiek aprimo, abchazai teigia sunaikinę Gelajevo būrį, o šis pats neva yra gydomas ligoninėje Gruzijoje. Gruzija tai neigia.
E. Ševardnadzė pagrasino Rusijai, kad ši nesikištų į jos reikalus su Abchazija, jei nori išsaugoti bent jau patenkinamus tarptautinius santykius. E. Ševardnadzė taip pat buvo pareikalavęs, kad Rusija išvestų iš Abchazijos 2 000 taikdarių, esančių ten dar nuo 1994-ųjų. Vėliau jis pareiškė, kad rusų taikdariai gali likti, tačiau tik tarptautinių taikdarių pajėgų sudėtyje.
Kaip gyvena gruzinai?
Visi atsimena, jog sovietiniuose anekdotuose gruzinai buvo vaizduojami kaip labai turtingi žmonės. Dabar bent jau pačioje Gruzijoje pasakojami kiek kitokie anekdotai. Štai vienas jų: "Ką gruzinai naudodavo apšvietimui iki žvakių? Atsakymas - Elektrą". Po euforijos, lydėjusios gruzinus išsikovojus nepriklausomybę, jų laukė kartus nusivylimas, nei vienoje kitoje nepriklausoma tapusioje sovietinėje respublikoje taip drastiškai nekrito pragyvenimo lygis. Žmonės iš tiesų gan dažnai turėdavo sėdėti be elektros, ypač žiemą, kadangi tiesiog nebuvo kuo kūrenti elektrinių. Paskutiniuosius pora metų bent jau su elektros tiekimu problemų mažiau, tačiau žmonių pragyvenimo lygis išlieka katastrofiškai žemas. Pavyzdžiui pensija tesiekia 6 dolerius, o ir vėluoja jos po pora mėnesių. Laikas nuo laiko pavargę žmonės išeina į demonstracijas, tačiau jos nė kiek negelbsti, šalies ekonomika nesugeba atsitiesti.
Objektyvių priežasčių tam yra daug. Ypač sunkūs buvo pirmieji nepriklausomybės metai. Pilietinis karas, du atsiskyrę regionai, šalyje beveik visiškai negaliojo jokie įstatymai. Du pasikėsinimus išgyvenęs E. Ševardnadzė, norėdamas atstatyti bent jau minimalią tvarką šalyje turėjo tartis su įvairiomis su įvairiais šešėlinio pasaulio atstovais. E. Ševardnadzė išgelbėjo šalį, tačiau tai padaryti jam pavyko tik buvusio sovietinio elito pagalba. Visas šis elitas ir vėl sulindo į valdžią. Išsiplėtojo neregėto mąsto korupcija. To priežasčių vėlgi galima surasti netolimoje istorijoje. Sovietiniais laikais, kai Gruzija visą imperiją aprūpindavo vynu ir vaisiais. Tuomet apgauti valdžią būdavo laikoma savotiška kova prieš sovietinį režimą, neva taip būdavo turtinama Gruzija. Nieko nuostabaus, kad net ir atėjus nepriklausomybė žmonių mentalitetas nepakito. Valdininkai visiškai nesivaržydami ir netgi beveik atvirai vagia ir reikalauja kyšių.
Provakarietiškai mastęs E. Ševardnadzė netruko sulaukti piniginės paramos iš Jungtinių Valstijų. Tačiau net ir gautos milžiniškos lėšos (apie 1 milijardą dolerių) nepadėjo šalies ekonomikai. Beveik viskas nusėdo korumpuotų valdininkų kišenėse. Vienas JAV senatorių, vis įtikinėjusių remti Gruziją, kaip galima savo interesų atstovę regione, vėliau nusivylęs pareiškė: "kol jie nesusitvarkys su korupcija nieko nebus, keik neremtum, pinigai vis tiek eina ne ten, kur reikia". O su korupcija susitvarkyti kol kas neišeina, nors E. Ševardnadzė pavasarį ir pasirašė keliolika griežtų įsakų...
