Gimtadienių sezonas prasideda sausio pirmąją - baigiasi gruodžio 31-ąją. Ilgas, kankinamai ilgas, sekinančias kūno reakcijos pasekmes atperka svaigios, gundančios šventės malonybės. Gimimo dienos švenčiamos įvairiausiais būdais ir priemonėmis.
Mūsų šeimynykščiai šurmulio nuotaiką sukuria iš vakaro. Bruzda, tortą užsako, mažulytes kvepiančias dovanytes ruošia ir prieš veidrodį staiposi iki vėlumos, priglostydami garbanėles. Ypačiai kuopdami pajuodusius kampelius, šveisdami nespėjamus plauti peilius, šakutes, indus, siurbdami dulkių debesis, trupinius ir šiukšles. Šventės dieną būna taip nusivarę, kad prie stalo sėdi be pastebimesnės išraiškos ir mimikos. Tiktai žmonos pavidalas. Neįrėmintas, išblyškęs. Ji stengiasi šypsotis, tačiau žandikauliai surakinti, šypsena dirbtinai išplėšta, rankos mėšlungiškai įsitvėrusios taurės. Vis ragina svečius krautis margaspalvius kvapnius patiekalus, o pati jau ilgisi pagalvės. Visa papūsta, padažyta išvaizda niekaip nebeatitinka gimtadienio grožio, prakilnumo. Galiausiai simpatizuojantis įtartinai linksmais žandais kaimynas, besistengdamas kuo lanksčiau aptarnauti solenizantę, per daug arti pasiskeryčiojęs, apverčia stiklą ir taurės burbuliuojantis turinys išsitaškęs susigeria į brangiausią suknelę. Netekęs blaivios pusiausvyros ant viršaus dar apverčia lėkštutę su burokėlių mišrainės likučiais. Ašaros, per ilgi atsiprašymo bučiniai, šurmulyje katė, sparčiai įnikusi į torto kremus, vainikuoja naminę gimimo šventę. Vienišas rožes naktį paguodžia nakvišius mėnulis, slidinėdamas apverktu sapnuojančiu veidu.
Kaimynai švenčia panašiai, tik veikėjai pasikeičia vietomis. O vaišių likučiai sukrečiami ant solenizanto kelnių. Tekrečia juokus, juk suaugę. Darželiuose auklytės ir vedėjos susako vaikeliams, kad tortelį mamytės atneštų, pasirūpintų visokiais saldumynais, sausainiais, gira, limonadu. Naminių gimtadienių vaikai laukia prieš keletą mėnesių. Dažniausiai jų šventės saldų, trumpai sotų džiaugsmą sušlamščia susėdę tetos, dėdės ir tėveliai. Pasiseka ir mažuliams - kiniškos mašinytės ir lėlytės vis dėlto išlaiko ir nesubyra, nesudryksta lygiai keturias dienas. Naujos tradicijos sukemšamos į vaikų galveles, subrandinamos kaip mūsų tautinės kultūros atskira šeimos švenčių moderni šaka: gimimo dienų malonus siausmas.
Romantiškiausi gimtadieniai studentų bendrabutyje, žygyje, prie laužo, sidabruojančio žvynais, mėnuliu užpilto ežero, dviese vienvietėje baidarėje, kelionėje tėvų ar draugo automobiliu, kol vidugiry baigiasi degalai, ir panašiai. Studentai ilgai nesiruošia. Nuperka vyno ir alaus, konservų, iš tėviškės krepšio ištraukia svogūną ir daržovių mišrainės stiklainiuką. Studentai labiau mėgsta dainuoti, nors pradėję antro posmelio nebemoka. Tuomet sukyla poetinės ambicijos, vėliau jų kūryba papildo, paįvairina dainuojamosios poezijos vakarus ar “dviratininkų” žinias.
Džiugina biurokratines sielas gimimo pobūviai darbovietėse. Bendradarbių, labiau niekuo neišsiskiriančių, ir didesnėn politikon neįžengusių, vargingesniųjų gimtadieniai švenčiami kukliai, pagal piniginės svorį. Įprastas tortukas, šampano butelis (tiesa ne visa: pasitaiko iš prigimties vaidinančių turtingesnius - atvilkę atkemša raudonojo vyno, net deginančio skysčio stiklą), sumuštiniai su dešryte, rokiškėnų ar pasvaliečių sūriu, meteoriškai sužėrėjusiomis rožėmis. Dėkingi ir už tai.
Vešliai lapojanti šaka - turtingų giminaičių ar draugų gimimo dienų šventės. Namuose neišsitenkama. Užsako atkampesnę užeigą, kavinę. Laukiamus svečius suveža autobusu, kad nereikėtų vairuoti ir galėtų sočiai atsigerti, prisišlamšti skanėstų. Gimtuvininko(-ės) garbei ir poreikiams lūžta stalas: kas pusmetris degtinės, šampano, vyno, limonado, mineralinio buteliai. Lėkščių lėkštės su mėsos, žuvies griežinėliais, daržovių kuokštais, kažin ko prikimštos ilgiausios lydekos. Ant atskiro stalo metrinis viliojantis gelsvas šakotis, tortas su viduryje įtupdyta fejerverkine pirotechnika, kavos termosai. Ant baro staliuko kiauliškos ausys, vėžiai ir vėžliai, besiputojantis uteniškas, švyturiškas alus. Muzikantas, pasiryžęs kartu su kompiuteriu dainuoti ir ritmuoti. Šokiuose svečiai nusimeta varžančius švarkus, nusikrato dirbtinių manierų - atsipalaidavę, ne be smarkiųjų gėrimų poveikio, skelia polkas, skrieja valsų bangomis, kol išprakaitavę sukrenta puškentis alaus bokaluose, vyno šaltiniuose. Gimtuvininkei(-ui) svečiai bei viešnios žarsto pelnytas ir nepelnytas pagiriamąsias kalbas, įsuka ratelio vidurin, vėliau ją ar jį pamiršta ir dairosi nutverti, pašokdinti artimo žmoną (vyrą), netyčia ar tyčia susiglausti krūtinėmis, riebaluotomis rankomis paslidinėti prakaituota nugara ir žemiau. Paryčiu autobusėlis sąžiningai išvežioja siūbuojančius pėdus prie asmeninių durų.
Bet štai boso gimimo diena nebeeilinė, ypač jei pasitaiko apvali sukaktis. Išaušta įstaigos, tarnautojų atgimimas. Užtenka snūduriuoti, prasideda erzeliškas viduriavimas. O jeigu dar politikoje valdo sroves ir planetos palankiai sukiojasi? O jeigu prabangiame mero soste įsisukęs? Tai tuomet šventės prilyginamos visos liaudies puotai ar festivaliui. Blaiviu protu nebesuvokiamos. Nes apdulkėjusioje provincijoje mažai progų pasipuošus laisvo, aptempto sukirpimo spalvotomis sukniomis pasirodyti ir kitų pažiūrėti. Pradedama ruoštis prieš kelias savaites. Repetuojamos kalbos, gėlių kioskai, parduotuvės mikliai ištuštėja. Naminės ir verslinės ragaišių, tortų kepyklos užspringsta užsakymais. Skyrių vedėjų apzulinti švarkai palyginti, kaklaryšiais užsmaugti kaklai laukia išlaisvinimo, moterų cheminės šukuosenos bijo krestelėjimų, lietaus ir skersvėjų, ryškiai ir blyškiai išbalzamuoti kolegių veidai nori greičiau įteikti dovanas, prisikrauti torto, prisičiurlenti kavutės, nužvelgti kitus ir kitas. Pasiplepėti, apkalbinėti. Bet neskubėkit. Ceremonija tik prasideda. Eiliniame posėdyje didžiosios galvos ir patarėjų sumanyta pasigerinti visuomenei, o ypačiai boso tarnams. Praveriama paprastai apytuštė biudžeto skrynelė kultūrai, švietimui, tačiau stebuklingai pasigausinanti sidabriniais fiestoms ir premijoms, grietininiams karnavalams. Apdalyta. Antras veiksmas - prie bosų boso durų iš pat ryto rikiuojasi pavaldžių skyrių, seniūnijų, įstaigų, įmonių, partijų, visuomeninių organizacijų vadovų, direktorių ar atstovų, pavienių architektų, dvasininkų, sekretorių, buhalterių ir kitokių ryškiau blizgančių interesantų eilė su paslaptingai suraišiotais paketais, nušienautų gėlių glėbiais. Jubiliatas dovanomis užverstas, gėlėmis apdėliotas. Betrūksta žvakeles uždegioti. Iš kabineto sveikintojai išsmunka lengviau atsidusę, nesidairydami, stengdamiesi mauti tiesiai (gali opozicija užfiksuoti - darbo diena!), linksmokai primerktomis akimis.
Artimiausių, nuolankiausių pavaldinių, draugų ir sugėrovų laukia užsakyta pirtis, kitąsyk nuošalesnė užeiga, smuklė. Ten viskas jau keliasdešimt metų aišku. Įpročiai nesikeičia. Aplinkui bosą ištikimiausios personos. Garo ir vantų mėgėjai, mėgėjos šmėkščioja, sveikai ir nebe visai įraudę bei įkaitusios. Nepatyrusios, užsimiršusios, labiau įsišventusios damos išlenda nuskalbtais makiažais. Puošnios ponaitės virsta pelenėmis. Švara triumfuoja. Nenustatytu laiku, dažniausiai apie trečią valandą, bosas pavirsta ant sofos, detektyviškai užgęsta šviesa, ir niekas nebenustatys, kaltas ar nekaltas buvo prasidėjimas. Sugrįžtama paryčiu ar rytą. Jeigu poilsio diena - į namus, jei darbo - pildomi biuleteniai trims dienoms, net ilgesniam laikui, kol stačiai atsitiesiama, o skaidriųjų ir spalvingųjų gėrimų, tikriau - pagirių kvapą permuša pasakiški kvepalai, angliška dantų pasta. Nepavykus išsisukti iš darbo, darbovietėje vos vos ištveriama iki pietų. Po jų su keistai išsipūtusiais krepšeliais sušmėžuoja pasiuntiniai - prasideda atsipagiriojimas. Labiau nenusisekus, užmynus saiko kartelę, merui ar ištikimiems sugėrovams, artimiems patarėjams, pavaduotojams, būna, prireikia valyti nuobodžiai varvančiais lašais kraują. Kad iš mišrios ABC-ALK grupės atvirstų į A, B...
Galėčiau ilgai pasakoti savo gimtadienių patyrimus. Tiktai jų nešvenčiu. Gal norėdami kompensuoti malonius potyrius, dažnai kviečia giminaičiai, bičiuliai, bendradarbiai, pažįstami ir pirmąsyk sutikti. Sykį traukinyje prisėdo kiek kauštelėjęs vyriokas ir išliejo savo graudžią istoriją apie prarastą žmoną, darbą, užaugusius ir išplasnojusius vaikus - o tą dieną jis gimęs! Kur nelaimėliui dėtis? Patikėjau jo perdėtai širdingu monologu, gerais žodžiais. Išlipom priešpaskutinėj stotelėj, sėdom po pušim. Išdėliojo sukaktuvininkas vyriškas vaišes. Padėjau švarinti užkandžius, o labanorinės (70 laipsnių) jis pats vienas tenugurkė mažiau nei pusę butelio. Dar turėjau įstumti į kitą traukinį ir partempti iki namų - negi pamesi skersai perono.
Tėvai, seneliai porina nežinoję gimimo proginių šventimų. Gimimo dienų šventės atkeliavusios ir spėjusios suželti, kaip sakoma, jau prie "antrųjų sovietų". Tokio kvepiančio, sumišrinto, nudažyto, riebaus maisto kaip dabar nepažinoję, tiesiog nebūdavę, nekimšdavę, gerdavę degius skysčius labai saikingai. Mat anų laikų valdžia už biuletenius nemokėjusi, ligoninėse dykai nelaikiusi - už daktarėlių konsultacijas, gydymą reikdavę kelis šimtus sidabrinių pakloti. O namuose darbus kas nudirbs? Todėl stengdavosi sveikai, saikingai maitintis, švęsti, pasninkauti. Laukdavę vardadienių. Kuklūs tebūdavo. Vainikus ant durų, vinis prikalę, pakabindavo, padainuodavo, pašokdavo, alum, sūriu svetelius pavaišindavo. O alus biržietiškas. Pirmokas - vyrams. Tai toks pirmąkart ištekintas. Antrąkart išsunktas - jau antrokas - bernams ir silpnesnio sudėjimo vyriukams. Moterims dar švelnesnis - trečiokas, o vaikams - ketvirtokas. Panašiai kaip ir gira, dar kvasu vadinta. Alaus Biržų krašte daugiau išgerdavę, bet ypač storų, apvalainų ir smakrus siekiančių pilvų nepriaugdavę. Gal sunkus darbas išgarindavęs?
Ar blogi tie dabarties gimimų šventimai, pobūviai, kiekvienas sprendžia pats. Jeigu mūsų gerbtinam piliečiui malonu - jo konstitucinė valia šitaip linksmintis. Kiti ir kitos, labiau nenusisekusio gyvenimo, savimeilės kupini, prasitaria jaučią nenusakomą pasitenkinimą nors vieną dieną metuose jausti išskirtinį dėmesį, matyti tikras ir nutaisytas šypsenas, girdėti linkėjimus, nors vienintelį kartą pasėdėti daržely tarp gėlių. Dovanų prineša reikalingų ir nemadingų, proginių, dar beverčių.
Ką daryti nešvenčiantiems? Valstybės kultūros, socialinės ir mokslo įstaigos neatsako. Kaimynas žino - švęsk ir neklausinėk. Jam nuostolis, mažiau progų. Bendradarbiai irgi dėl to nukenčia. Labiausiai - kepyklos, gėlių, maisto, suvenyrų parduotuvių, knygynų savininkai, drabužių taisyklos ir siuvyklos. Dėl tokio akibrokšto bičiuliai kartais susimano dieną kitą nebesisveikinti.
“Šiaurės Atėnai” (www.culture.lt/satenai/)
