Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Šių metų sausio 26 dieną Lietuvos generalinė prokuratūra Interpolo kanalais gavo Kosta Rikos institucijų prašymą sulaikyti šios šalies pilietį Mauricijų Brenesą Loaizą, kuris San Chosė miesto prokuratūros tiriamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tarptautine prekyba vaikais. Šio piliečio paieška paskelbta 2004 metų spalio 1 dieną, išduotas tarptautinis arešto orderis. Lietuva ir Kosta Rika yra prisijungusios prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos (Lietuvoje šis protokolas įsigaliojo 2004 metų rugsėjo 5 dieną, Kosta Rikoje - daugiau nei dvejais metais anksčiau), numatančio ekstradicijos galimybę, todėl šių metų sausio 24 dieną M. Brenesas buvo sulaikytas Vilniuje ir uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Po poros dienų Vilniaus 1-osios apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 30 dienų. Nors šią nutartį kostarikiečio advokatas apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas skundą atmetė. Vėliau suėmimo terminas buvo pratęstas. Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra gavo Kosta Rikos institucijų teisinės pagalbos prašymą dėl jau minėto piliečio ekstradicijos. Šįkart prašyme buvo teigiama, jog Mauricijus Brenesas Loaiza kaltinamas dalyvavimu organizuoto nusikalstamo susivienijimo, sukurto tarptautinei prekybai įvaikintais vaikais, veikloje ir yra įtariamas padaręs nusikaltimus net pagal 5 Kosta Rikos baudžiamojo kodekso straipsnius.
Pastabus taksistas
Šio didžiulio tarptautiniu mastu vykdyto ypač sunkaus nusikaltimo kamuolys pradėtas vynioti 2003 metų rugsėjo 4 dieną. Tądien į Kosta Riką, konkrečiai - į San Chosė miestą, iš Gvatemalos kartu su nepilnamečiu berniuku atvyko Yadira Chason Pelites. Moteris pasinaudojo suklastotu pasu, kuris priklausė mažamečio motinai. Sėdusi į taksi Y. Ch. Pelites paprašė ją nuvežti į vieną lopšelį-darželį. Kaip vėliau parodė liudininku tapęs taksistas, ten nieko neradusi, keleivė nurodė gabenti ją su vaiku į "Vašingtono" viešbutį. Šis moters žingsnis patraukė vairuotojo dėmesį, todėl jis savo nerimu pasidalino su vietos policijos pareigūnais. Tikrindami gautą informaciją, pareigūnai viešbutyje surado Y. Ch. Pelites ir pagal pirštų antspaudus greitai išsiaiškino, jog pasas, kuriuo ji naudojosi, jai nepriklauso, o pati moteris melagingai prisistato berniuko motina. Tą pačią dieną ji buvo sulaikyta. Paėmus kai kuriuos sulaikytosios dokumentus, buvo pradėtos kratos. Patikrinus namą, į kurį iš pradžių važiavo tariama Gvatemalos gyventoja, ten rasti 9 užsienio pilietybę turintys nepilnamečiai - 4 berniukai ir 5 mergaitės - bei 6 suaugę asmenys, taip pat užsieniečiai. Vaikai buvo perduoti Valstybinei vaikų įstaigai.
Bendrininkais tapo advokatai
Tų pačių metų rugsėjo 21 dieną buvo atlikta krata dviejų advokatų kontoroje (joje buvo 6 biurai), priklausančioje jau minėtam Mauricijui Brenesui Loaizai, jo kolegai ir dar vienai - jų bendrininkei. Paaiškėjo, jog šie biurai buvo įsteigti atlikti įvaikinimo procedūras pažeidžiant valstybės ir tarptautinės teisės nustatytą tvarką. Kaltinamieji, prisidengdami įvaikinimo procedūromis, slėpė pelningą jų užverbuotų nepilnamečių pardavimo verslą. M. Brenesas teikė išsamias teisines konsultacijas nusikalstamai grupuotei, kad neteisėtos įvaikinimo procedūros atrodytų neva esančios teisėtos, o nepilnamečiai, dėl kurių įvaikinimo buvo kreipiamasi į valstybines institucijas, neva būtų įvaikinami pagal tarptautinius reikalavimus, tarsi viską atliekant pagal įstatymus. Tačiau iš tikrųjų nepilnamečiai buvo parduodami daugiausia pinigų galinčiam sumokėti asmeniui, nesirūpinant apie būsimas vaikų gyvenimo sąlygas. Kratos metu buvo paimta daugybė dokumentų, patvirtinančių akivaizdų M. Breneso, M. Roble bei C. Lopez dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje. Tokiu būdu buvo nustatyta, jog Kosta Rikoje egzistuoja gerai organizuota asmenų grupė, kurios tikslas - į šalį įvežti nepilnamečius ir nėščias moteris turint vienintelį tikslą - tiek vaikus, tiek čia pagimdytus kūdikius neteisėtai atiduoti užsienio šalių piliečiams įvaikinti. Ši asmenų grupė pirkdavo vaikus iš skurdžiai gyvenančių tėvų už ne didesnę kaip 750 JAV dolerių kainą, o juos parduodami už kiekvieną gaudavo... po 42 000 JAV dolerių.
Kaip vaikai tapo prekėmis
Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog Majamyje veikė dar dviejų kitų asmenų vadovaujama tarptautinė įvaikinimo agentūra "Tarptautiniai įvaikinimo ištekliai", kuri taip pat prekiavo įvaikintais vaikais. Šios agentūros paslaugos buvo mokamos, o pagrindinis jos tikslas - kuo didesnis pelnas. Vadinamąsias "prekes" - vaikus - nusikaltėliai apgaule išviliodavo iš jų motinų. Apeliuodami į blogą finansinę padėtį, nusikaltėliai jas įkalbėdavo atiduoti vaikus įvaikinti užsieniečiams, tokiu būdu užtikrinant gerą jų tolesnį gyvenimą. Visi šie nepilnamečiai buvo Gvatemalos piliečiai. Keturių nusikalstamos grupuotės narių pagrindinis vaidmuo buvo įkalbėti nėščias motinas vykti į Kosta Riką, kad čia jos pagimdytų vaikus pasinaudodamos šalies Socialinio draudimo tarnybos paslaugomis, o paskui už užstatą paliktų kūdikius atsakingiems darbuotojams. Po to motinos grįždavo į savo šalį, o nusikalstamo susivienijimo nariai atlikdavo neva teisėtas tiesioginio įvaikinimo procedūras, nuslėpdami nuo Kosta Rikos valstybinių institucijų faktą, kad šie vaikai iš tikrųjų buvo nupirkti ir bus atiduoti įvaikinimui. Tokios procedūros buvo atliekamos tiktai gavus didžiules pinigų sumas.
Advokatai ima veikti
Kadangi 2003 metų kovą Gvatemaloje dėl įvaikinimo buvo priimtos konstitucinės pataisos, šis faktas privertė 4 nusikalstamos grupuotės narius savo verslą tęsti Kosta Rikoje. Todėl prie jau minėtos grupuotės prisijungė teisininkų komanda, tarp kurių buvo ir M. Brenesas. Būdami profesionalūs advokatai, jie gerai išmanė įstatymus ir veikė tarsi techniniai patarėjai tam, kad įvaikinimo procedūros atrodytų teisėtos.
Baudžiamosios bylos tyrimo metu paaiškėjo kelios aplinkybės, kurios davė pagrindą manyti, jog vaikai galėjo būti parduodami ne tik įvaikinimui, bet ir seksualiniam išnaudojimui ar kaip organų donorai. Nustatyta, kad nusikaltėlių reguliuojamas tinklas kaupė informaciją, kaip iš kitų Lotynų Amerikos valstybių atvežti asmenis į Kosta Riką, o iš jos išgabenti į bet kurią pasaulio šalį, kaip pakeisti mažamečių tapatybes. Interneto tinklalapiuose buvo tiesiogiai siūloma pirkti vaikus. San Chosė miesto prokuratūra pripažino, jog M. Brenesas, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, suplanavo ir vykdė organizuotą prekybą nepilnamečiais, kuriuos atiduodavo įvaikinti už didžiulius pinigus. Taigi advokatas pažeidė visus galiojančius nacionalinius ir tarptautinius įstatymus, pagal kuriuos vykdomos įvaikinimo procedūros.
Kostarikietis savo kaltę neigė
Apklausiamas mūsų pareigūnų M. Brenesas pripažino, jog nuo 1991 metų dirbo advokatu, prokuroru, o 1996 metais įkūrė savo biurą. Jis tvirtino dirbęs finansinėse, baudžiamosiose, bankų bylose, tačiau su šeimos teise susidūręs nebuvo, jos neišmanąs ir ši teisė jam nepatinkanti. Kostarikietis neigė jam pareikštus kaltinimus kaip nepagrįstus ir tvirtino, jog dar niekas neįrodyta. Jis sutiko būti išduotas savo šaliai, nes sakė norįs kuo greičiau save apginti.
M. Brenesas Lietuvoje gyveno išsinuomotame bute kartu su drauge vilniete Margarita P. Užsienietis tikino su ja susipažinęs dar 1998 metais ir nuo laiko tęsiasi jų draugystė. Kad šiai moteriai Mauricijus iš tiesų buvo artimas žmogus (pastarojo teigimu, jiedu gyveno tarsi sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį) rodo tai, jog ji dažnai lankė savo mylimąjį Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Beje, advokato teigimu, M. Brenesas nuo 2003 metų mokėsi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedroje. Jis buvo išmokęs neblogai kalbėti lietuviškai.
Paskutinį kartą M. Brenesas į Lietuvą atvyko 2003 metų rugsėjį ir buvo gavęs laikiną leidimą gyventi čia iki šių metų sausio 10 dienos. Tačiau Vilniaus VPK Viešosios policijos migracijos skyriaus Viršininkas, nustatęs, jog užsienietis nuo pernykščio birželio 24 dienos Lietuvoje gyvena pasibaigus leidimui laikinai čia gyventi, buvo nurodęs jam per 4 dienas išvykti. Deja, M. Brenesas to nepadarė, vėliau motyvuodamas tuo, jog negalėjo išvykti, nes pasibaigė paso galiojimas, be to, esą iš Lietuvos nėra tiesioginių reisų į Kosta Riką...
Šiuo metu M. Brenesas savo gimtojoje šalyje laukia teismo. Lietuvos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Čekelienės teigimu, tai yra pirmas atvejis, kai mūsų pareigūnai išdavė ieškomą asmenį ne Europos šaliai. Šiuo atveju pirmą kartą Lietuvoje buvo pasinaudota Jungtinių Tautų Konvencija, kuri tapo pagrindu išduoti asmenį, kuris buvo kaltinamas prekyba vaikais. Taigi, kaip teigia prokurorė - pasaulis susiaurėjo ir galima tvirtinti, kad nusikaltėliai jau niekur pasislėpti negalės...
