Mama su 6 metų dukrele susiruošė į parduotuvę pirkti dovanos tetai Valei. Teta Valė laukėsi vaikučio ir jau gulėjo gimdymo namuose. Mergaitė padėjo išrinkti dovaną ir grįžtant namo pradėjo klausinėti:
- Ar teta Valė turės vaikutį?
- Taip.
- O kur jis dabar?
- Na, pilvuke.
Po ilgos pauzės, jau prie pat namų, mergaitė ir sako:
- Mama, tu sakei, kad jeigu čiulpsiu purvinus pirštukus, pilve atsiras kirmėlių! Ką reikia čiulpti, kad pilvuke atsirastų vaikutis?
Autobusu važiuoja mažas berniukas su tėčiu. Autobusas aplenkia bandovežį, vežantį galvijus.
Berniukas klausia:
- Tėte, kur tas karvytes veža?
- Į mėsos kombinatą, sūneli, - atsako tėtis.
- O kas bus ten, mėsos kombinate?
- Ten karvytėms bus gerai, ten joms bus linksma!
Beveik visi keleiviai ausies krašteliu pradeda klausytis jų pokalbio. Staiga bandovežyje vienas buliukas užsiropščia ant artimiausios karvės ir pradeda atlikinėti savo paskutinę pareigą.
Berniukas:
- Tėte! O kur tas buliukas lenda?
Autobuse mirtina tyla - visi laukia tėvo atsakymo.
- Ai, tai jis, sūneli, žiūri, ar dar toli mėsos kombinatas! - nesutrinka tėvas.
1982 metų vasarą mano vyresniajam sūnui buvo šešeri su puse metų, o žmona laukėsi antrojo vaiko. Mažasis Romas labai pritarė šiam "pirkiniui", o kai paaiškėjo, kad dėl to mamai reikės gultis į ligoninę, berniukas net pasisiūlė pagulėti už ją. Vėliau Romui labai parūpo, kaip vaikas atsirado mamos pilvuke. Žmona pasakė, kad prarijo specialią tabletę.
- O tu ją prarijai ar sukramtei?
- Žinoma, prarijau. Tu juk žinai, kad aš tablečių nekramtau.
Romas, ilgokai mąstęs padarė išvadą:
- Žinoma, kramtyti negalima, nes vaikas gims sulamdytas.
Vieno pažįstamo policininko sūnelis eina į antrą klasę. Kartą mokykloje vyko apklausa, kuo moksleivių mamos ar tėveliai gali padėti mokyklai, mat valgykloje trūksta produktų, tualete sugedę čiaupai ir t. t. Vienas mokinys pasakė, kad jo tėvelis dirba santechniku ir čiaupus gali sutaisyti. Mūsų herojus kiek pagalvojęs pasakė:
- Mano tėvelis gali jūsų virėją pasodinti už grotų...
Aš su savo mažąja dukrele stovėjau eilėje banke. Mergaitei stovėti atsibodo ir ji ėmė lakstyti tai šen, tai ten. Eilėje stovintys žmonės pradėjo mus varstyti pasipiktinusiais žvilgsniais. Pagaliau man pavyko nutverti dukrą už rankos. Pasakiau, kad jeigu ji nesiliaus išdykauti, aš turėsiu ją nubausti. Mano siaubui, dukrelė priekaištingai pažvelgė man į akis ir garsiai pasakė:
- Jeigu tu manęs tuoj pat nepaleisi, aš močiutei pasakysiu, kad tu praėjusią naktį bučiavai tėvelio pimpaliuką.
Po šių žodžių visi staiga nuščiuvo, o salėje įsivyravo mirtina tyla. Susitvardžiusi aš išėjau iš banko iš paskos tempdama ir dukrą. Jau užverdama duris išgirdau prapliupusį griausmingą juoką.
Mano sūnui Jonui - 5 metai. Neseniai nuvedžiau jį pas psichologą. Stambi tetulė sūnui pateikė įvairiausių testų. Tarp tų testų buvo ir toks: berniukui parodė lentelę su keturiais piešinėliais, vaizduojančiais daiktus, kurių vienas buvo kitos rūšies. Vaikas turėjo jį parodyti. Toje lentelėje buvo nupiešti žieminė kepurė, kepuraitė, policininko uniforminė kepurė ir batai. Psichologė paklausė:
- Na, Joneli, koks daiktas čia netinka?
Jonelis rodo į policininko kepurę.
Nustebusi psichologė klausia, kodėl?
Berniukas atsako:
- Visus tuos daiktus nešioja normalūs žmonės, o tokias kepures - tik "mentai".
