Albertas ONIŪNAS
Šių metų kovo mėnesį Plungę sukrėtė negirdėtas nusikaltimas - buvo pagrobtas mieste gerai žinomų gydytojų Adomavičių trylikametis sūnus Mantas ir už jį paprašyta išpirkos. Vietinių prokurorų ir policininkų pastangomis pagrobėjai buvo labai greitai išaiškinti ir sulaikyti, vaikas surastas. Byla buvo gana greitai ištirta ir atiduota teismui. Tačiau teismo dieną paaiškėjo, jog vienas iš turėjusių teisiamųjų suolan sėsti vaiko pagrobėjų Rolandas Ivanauskas (21 m.) pabėgo ir slapstosi užsienyje. Plungės prokurorai buvo nubausti, kad R. Ivanausko nelaikė suimto iki teismo. Dabar vaiko pagrobėjų byla jau porą mėnesių guli Klaipėdos apygardos teisme, jos perspektyvos kol kas neaiškios.
Trečias žygis prieš gydytojus
Mantas Adomavičius yra Plungės pirminio sveikatos priežiūros centro terapeutės Eglės Adomavičienės ir Plungės centrinės ligoninės anesteziologo Stasio Adomavičiaus jauniausias sūnus. Kiti vaikai jau suaugę, todėl jaunėliui tėvų dėmesio netrūko. Jau ne pirmi metai Mantas draugavo su bendramoksliu, ketveriais metais už save vyresniu Ernestu Teresiumi. Šis vaikinukas gydytojams paliko gerą įspūdį, nes buvo itin mandagus ir kultūringas. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad E. Teresius - dviveidis. Jis apvogė gydytojų butą, kažkokiu būdu sugebėjęs sužinoti, kur slepiami pinigai. Tąsyk E. Teresiaus tėvai pinigus Adomavičiams sugrąžino, todėl ir policijon nebuvo kreiptasi. Tačiau po kurio laiko E. Teresius pakartojo žygį į gydytojų butą ir su bendrininkais pavogė juvelyrinių dirbinių už nemenką sumą. Tada buvo pranešta policijai ir E. Teresius kaip vagis demaskuotas oficialiai. Manto pagrobimas buvo jau trečiasis E. Teresiaus nusikaltimas prieš Adomavičius.
Berniukas šalo griuvėsiuose
Kai vieną sekmadienį Mantas negrįžo iš kompiuterinių žaidimų salono laiku, 18 valandą, tėvai sunerimo. Ėmė ieškoti sūnaus, bet veltui. Negrįžo jis ir naktį, tad buvo pranešta policijai. Tėvai patys ieškojo, kiek galėjo, tačiau be rezultatų. Aplink nuolat sukinėjosi ir savo pagalbą siūlė E. Teresius. Praėjus parai po pagrobimo į Adomavičių butą paskambino kažkoks vyrukas ir pranešė, kad Mantas gyvas ir sveikas bus sugražintas už 10 000 JAV dolerių. Daugiau pagrobėjas neskambino. Pamažu pareigūnai savo dėmesį sukoncentravo ties E. Teresiumi. Šis, matyt, suprato, kad geruoju ta istorija nesibaigs, ir Plungės vyriausiajam prokurorui Antanui Silvestravičiui užsiminė pažįstąs kelis klaipėdiečius, kurie esą planavę pagrobti gydytojų vaiką. Paklaustas, kur tas pagrobtasis galėtų būti laikomas, E. Teresius pasakė žinąs vieną apleistą sodybą kelyje į Klaipėdą. Ir parodė, kur ji yra - šalia kelio į uostamiestį, už 30 kilometrų. Tikriau, ne sodyba, o tik jos griuvėsiai. Šiuose griuvėsiuose ir buvo rastas šiukšlėmis apkrautas surištas Mantas. Berniukas buvo sušalęs, bet gyvas.
Pradžioje - suimti visi
Paaiškėjo, kad Manto pagrobimą suplanavo E. Teresius, o jam talkino Rolandas Ivanauskas ir Lukas Kerpauskas (17 m.). E. Teresius išviliojo Mantą iš namų, įsodino į R. Ivanausko vairuojamą automobilį. Po to pagrobtasis pusantros paros praleido griuvėsiuose. Dar kelios valandos, ir Mantas galbūt būtų visiškai sušalęs. Rolandas Ivanauskas buvo sulaikytas tuojau pat, o L. Kerpauskas netukus į prokuratūrą atėjo pats, lydimas advokato. Visi trys be didesnių išsisukinėjimų papasakojo, kaip ir ką darė. Byloje parengtinį tardymą atliko prokuroras Mindaugas Vilnius. Jis manė, kad įtariamieji gali sunaikinti daiktinius įrodymus, daryti poveikį liudytojams, todėl kreipėsi į teismą ir paprašė trijulę suimti. Teismas prašymą patenkino ir leido visus tris pagrobėjus suimti dviem mėnesiams.
Mokykloje - įkaitas ir pagrobėjas
Iš pradžių ketinta pareikšti kaltinimus byloje pagal BK straipsnį "Vaiko pagrobimas", kur numatyta didžiausia bausmė - 6 metai laisvės atėmimo. Tačiau Generalinėje prokuratūroje plungiškiams buvo liepta taikyti kitą straipsnį - "Įkaito paėmimas". Čia didžiausia galima bausmė - 10 metų. Po dešimties dienų kaltinimai suimtiesiems buvo pateikti, atlikti visi svarbiausi neatidėliotini veiksmai, todėl nebeliko reikalo laikyti suimtus visus tris įtariamuosius. Jie jau nebegalėjo sunaikinti įkalčių ar paveikti liudytojus, be to, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, mokėsi, dirbo. Turguje prekiavęs R. Ivanauskas buvo dar ir invalidės motinos, brolio bei mažamečio sūnaus maitintojas. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, prokuroras M. Vilnius R. Ivanauską paleido iš suėmimo ir paskyrė namų areštą. Taip pat pasielgta ir su L. Kerpausku. Už grotų liko tik E. Teresius, nes buvo padaręs ir daugybę kitų nusikaltimų. Taigi L. Kerpauskas galėjo baigti mokyklą ir šiuo metu studijuoja Klaipėdoje. Beje, dėl L. Kerpausko ir R. Ivanausko paleidimo buvo labai pasipiktinęs S. Adomavičius. Jam atrodė siaubinga, kad sūnus lanko tą pačią mokyklą, kaip ir pagrobėjas.
Pabūgo grasinimų
Beje, prokurorą M. Vilnių nustebino Manto tėvo S. Adomavičiaus elgesys per parengtinį tardymą. Jis nesutiko, kad sūnaus sužalojimas vertinamas kaip apysunkis. Užsiminė, kad Mantas buvo apdraustas, ir bandė įrodinėti, jog sužalojimas yra sunkus. Teko paskirti antrą teismo medicinos ekspertizę, bet jos išvados liko tos pačios - M. Adomavičiui padarytas apysunkis kūno sužalojimas. Tardymas ėjo į pabaigą. R. Ivanauskas prokuroro prašė, kad namų areštą jam pakeistų pasižadėjimu neišvykti, nes jis negalįs prekiauti turguje ir išlaikyti šeimos. M. Vilnius patenkino prašymą. Tačiau tai baigėsi gana prastai. Atsitiko taip, kad iš R. Ivanausko buvo pavogtas mobilusis telefonas. Vyrukas susirado vagį ir šiek tiek apspardė jam sėdimąją. Tačiau pasirodė, kad tas vagis yra žinomos vagių ir plėšikų gaujos narys. Keršto ilgai laukti nereikėjo - suliepsnojo R. Ivanausko motinos ir žmonos butų durys. Žmonai buvo grasinama, ji buvo vadinama našle. Kiek vėliau gauja buvo demaskuota, nors durų padegimų epizodai ir nebuvo įrodyti. Tačiau R. Ivanauskas buvo įbaugintas ir nelaukė finalo - išvažiavo į Ispaniją ir ten liko. Dingo iš Plungės ir R. Ivanausko žmona. Kurį laiką ji dirbo Vokietijoje, vėliau jos pėdsakai dingo. Dabar galima tik spėlioti, kurioje Europos dalyje Ivanauskai yra. Paskelbta tarptautinė R. Ivanausko paieška.
Prokurorai ruošia džiūvėsius
Klaipėdos apygardos teismas nusprendė: kadangi R. Ivanausko nėra, M. Adomavičiaus pagrobėjų byla nebus nagrinėjama. Kilo triukšmas. S. Adomavičius parašė skundą į Generalinę prokuratūrą, o spaudoje viešai pareiškė, kad veikiausiai sūnaus pagrobėjus prokurorai paleido už kyšius. Generalinis prokuroras pareiškė Plungės rajono vyriausiajam prokurorui A. Silvestravičiui pastabą, o prokurorui M. Vilniui - papeikimą. Dabar Plungėje kalbama, kad S. Adomavičius toliau rašo skundus ir piktinasi, jog abu minėti prokurorai tebėra laisvėje. Tuo tarpu patys prokurorai jaučiasi įžeisti, nes jokie įstatymai nebuvo pažeisti. Niekas negalėjo numatyti, kad R. Ivanausko gyvenime iškils kokių nors papildomų problemų ir jis pabėgs. A. Silvestravičius, per 36 darbo metus gavęs pirmą nuobaudą, sako Generalinėje prokuratūroje į savo argumentus išgirdęs atsaką, kad pirmiausia turįs būti prokuroras, o tik po to - žmogus. Užtat dabar Plungės prokurorai sakosi suiminėją visus alei vieno įtariamuosius. Jei teismas kurio neleis suimti, tai teismui ir kris atsakomybė. A. Silvestravičiui keista, kad byla teisme nenagrinėjama, nes praktikoje tokių atvejų daug. Teismas gali pabėgėlio atžvilgiu išskirti atskirą bylą arba nagrinėti jam nedalyvaujant. Tačiau taip kažkodėl nedaroma.
Keletą klausimų dėl kardomųjų priemonių skyrimo teorijos ir praktikos bei M. Adomavičiaus bylos uždavėme Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui Algirdui Gailiūnui.
- Kodėl nenagrinėjama M. Adomavičiaus pagrobėjų byla? Juk R. Ivanausko galbūt niekada nepavyks rasti?
- Teisėjas Valentinas Janonis savo nutartyje rašo, kad visų teisiamųjų veiksmai buvo bendri, todėl bylos nagrinėjimas be vieno iš jų būtų nepilnas ir nevisapusiškas - tai yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Žinoma, tai nereiškia, kad neradus teisiamojo byla apskritai niekada nebus nagrinėjama. Kai bylą pasieks duomenys apie paieškos rezultatus, teisėjas gali priimti kitą nutartį, pavyzdžiui, išskirti R. Ivanausko atžvilgiu bylą į atskirą.
- Jei prokurorai padarė klaidą ir parinko netinkamą kardomąją priemonę, tai bylai pakliuvus teismo žinion teisėjas gali tą klaidą ištaisyti. Ar praktikoje teisėjai dažnai suima iki tol laisvėje buvusius teisiamuosius?
- Įstatyme yra numatyti pagrindai, kada skiriamas kardomasis kalinimas. Jei iki teismo nė vieno iš tų pagrindų neatsirado, tai kalinimas ir neskiriamas. Dažniausiai teisiamasis suimamas, kai neatvyksta į teismo posėdžius arba pasirodo juose girtas.
- Dažnai skelbdamas nuosprendį teisėjas nurodo suimti teisiamąjį čia pat, teismo salėje. Tačiau ne visada - kai kuriais atvejais nuteistasis bausmės vykdymo pradžios laukia namuose. Itin dažnai taip atsitinka, kai teisiami visuomenėje svorį turintys asmenys ir tada kyla kalbos apie kyšius...
- Tai yra teisėjo reikalas. Jeigu jis mano, kad teisiamasis gali pasislėpti nuo bausmės vykdymo, suima. Jei ne - ne. Žinoma, atsižvelgiama į visas aplinkybes - ar skiriama didelė realaus laisvės atėmimo bausmė, ar nuteistasis ar nuteistoji turi mažamečių vaikų, išlaikytinių.
