Ketvirtadienį Pasvalio kapinėse buvo palaidotas metukų ir aštuonių mėnesių Alvydas Eduardas Šležas. Pastarojo tėvas, taip pat Alvydas, tikino paguldęs sūnų šalia senelio - savo tėvo. Grįžęs iš kapinių keturiasdešimtmetis vyriškis ašarodamas tikino dėsiąs visas pastangas, kad būtų išaiškinta tikroji sūnaus mirties priežastis. Jam antrino ir 13 metų jaunesnė žmona Dalia.
Netikėta vaiko mirtis
Pirmadienį į Šliažų sodybą iškviesti greitosios pagalbos medikai konstatavo, jog Alvydukas jau miręs. Iš pradžių buvo teigiama, jog tėvai sūnų rado negyvą lovoje, tačiau Alvydas Šliažas gana miglotai papasakojo kiek kitokią istoriją. Beje, jam niekaip nepavyko pasakyti tikslios datos, kada vaikas sunegalavo. Aišku tai, jog berniukas visą dieną lakstė lauke su šuniuku. Buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Vakare Alvydas tikino pamaitinęs savo numylėtinį sūnų ir kartu su juo atsigulęs miegoti. Prabudęs ryte pastebėjęs pabalusias (tokias žydras žydras...) vaiko akytes. Iškart apie tai pasakęs žmonai. Alvydui pasirodę, jog sūnus serga, nors šis ir nekarščiavo. Vyriškis vaiką paguldė į lovytę, bandė kalbinti, tačiau jis buvo kažkoks keistas, viskam abejingas, nejudrus. Tik po poros dienų A. Šliažas pastebėjo, jog sūnus karščiuoja. Pamatavus temperatūrą termometras rodė 38 laipsnius karščio. Sutuoktiniai ėmę spėlioti, kas atsitiko. Galvojo, jog berniukas peršalo lakstydamas lauke arba ką nors prarijo - gal rado kokią stiklo šukę... Pasodinę mieguistą vaiką ant puoduko, po kurio laiko rado jį nugriuvusį ant grindų. Tada tėvai rimtai išsigando ir nusprendė kviesti greitąją pagalbą.
Namuose - siaubo filmo vaizdai
Šliažų teigimu, greitosios teko laukti gana ilgai - gal kokią valandą. Vidun įėję medikai iškart sutuoktinius nustūmę šalin ir liepę netrukdyti dirbti. Jie pasiguldė vaiką ant stalo, ant veido uždėjo kažkokią kaukę... Kaip tik tuo metu, prieš medikams atvykstant, A. Šliažas esą bandęs sūnui daryti dirbtinį kvėpavimą. Jis tikino Alvyduką medikams į rankas atidavęs dar gyvą - puikiai matęs, kaip šis mosikavęs rankytėmis. Tačiau šie netrukus pranešė, jog vaikas miręs...
Į Šliažų namus Krinčino seniūnijos socialinio darbo organizatorė Janina Vaičiulienė atvyko iškart, kai tik ją apie įvykį informavo rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Moteris buvo pritrenkta, pamačiusi ant žurnalinio staliuko paguldytą jau mirusio vaiko kūnelį. Po stalu buvo matyti pastatytas pusiau nugertas plastmasinis butelis alaus, šalia padėtos kelios stiklinės. Staiga suskambo telefonas - jis buvo taip pat padėtas po staliuku. Vaizdas buvo klaikus - tarsi siaubo filme... Tuo tarpu A. Šliažas buvo gana ramus - tiktai jo žmona ištikta isterijos lakstė po kiemą. Vežimėlyje gulėjęs kovo 16-ąją gimęs antrasis sutuoktinių sūnus Eismuntas Vincentas atrodė leisgyvis - jau iš pirmo žvilgsnio net ne medikui buvo galima nuspėti, kad jis sunkiai serga. J. Vaičiulienė sutarė gražiuoju, jog paima vaikelį ir veža jį į ligoninę. Moteris su seniūnijos darbuotojais nuvežė kūdikį į Pasvalio ligoninę (ji iki šiol purtosi pagalvojusi, kokią bėdą būtų užsitraukusi, jei vaikas pakeliui būtų numiręs...). Iš pradžių manyta, jog po apžiūros berniuką teks apgyvendinti globos namuose, tačiau paaiškėjo, jog jam reikalingas rimtas gydymas. Mažylis iškart buvo išvežtas į Panevėžio infekcinių ligų ligoninę ir paguldytas į Reanimacijos skyrių. Medikai įtarė meningitą.
Socialinio darbo organizatorė negali suvokti, kodėl sergančio vaiko neapžiūrėjo ir į ligoninę neišvežė ten ką tik lankęsi gydytojai. Moteris girdėjo kalbant, jog esą prie ligoniuko jų neprileidę tėvai. Kažin ar tai rimtas pasiteisinimas - juk buvo galima paprašyti policijos, kurią iškvietė medikai, radę mirusį pirmąjį Šliažų sūnų, pagalbos...
Tėvo versijos gana keistos
Šiuo metu A. Šliažas kelia įvairias vyresniojo sūnaus mirties versijas. Tiesą sakant, jos gana keistos ir sunkiai įtikinamos. Vyriškis sako įtariąs arba savo buvusią žmoną (mano, jog ji galėjo keršyti dėl to, kad jis sukūrė kitą šeimą ir susilaukė vaikų), taip pat kaimynus, su kuriais dažnai konfliktuoja.
- Gal kažkas iš jų nusuko vaikui galvytę - juk buvo nutraukta miego arterija, - svarstė Alvyduko tėvas...
Tačiau kiek pagalvojęs prisipažino turįs ir kitą versiją - kuomet vaikas lakstė lauke, jam galėjo įkąsti pasiutusi lapė. Esą tą pačią dieną kieme jie radęs savo kačiuką, kuris buvęs be galvos. Galiausiai sūnaus netekęs vyriškis įtariai vertino ir iškviestų medikų veiksmus - esą pastariesiems savo vaiką padavęs dar gyvą...
Dvi santuokos, šeši sūnūs
Ši Alvydo Šliažo ir Dalios santuoka yra antroji. Prieš kelerius metus jis išsiskyrė su pirmąja žmona Dalyte, su kuria susilaukė keturių sūnų (du iš jų jau beveik suaugę). Antrąja sutuoktine tapo iš senų laikų pažįstama gerokai jaunesnė draugė, kuri esą vienintelė jį palaikiusi sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Aplinkinių teigimu, A. Šliažas Pasvalyje buvo pasistatęs namą, turėjo rimtą verslą - užsiiminėjo automobilių remontu, statybos darbais. Vyriškis to neneigė - jis tikino kitados labai plačiai gyvenęs, turėjęs daug pinigų, tačiau prasidėjo konfliktai su žmona ir šeima iširo, žlugo verslas... Nors vyriškis tikina, jog gyvenimą sugriovė skyrybos bei turto dalybos (kažkodėl išsamiai pasakodamas savo gyvenimo istoriją, Alvydas ypač didelį dėmesį skyrė jam priklausiusiam pianinui, kurio su buvusia žmona negalėję taikiai pasidalinti ir net bylinėjęsi teismuose), tačiau kai kurių Alvydą gerai pažinojusių žmonių teigimu, vyriškį pražudė alkoholis. Turėjo auksines rankas (kaip automobilių remontininkas) ir galėjo gerai gyventi, bet pasidavė pražūtingam pomėgiui, dėl to ir sugriuvo pirmoji santuoka... Po skyrybų naujai susikūrusi šeima apsigyveno Dalios motinai priklausančioje sodyboje. Abu sutuoktiniai oficialiai niekur nedirba, laiko gyvulius, gyvena ūkiškai. Dalia sakė auginanti vaikus, gaminanti sūrius, vežanti į miestą parduoti grietinę, o Alvydas remontuojąs automobilius...
Nesvetingi šeimininkai
Tiek Vidubalės kaimo, kuriame įsikūrę Šliažai, gyventojai, tiek Krinčino seniūnijos darbuotojai pripažino, jog šiedu sutuoktiniai nors ir nedegradavę, tačiau mėgsta išgerti, yra gana uždari, keisto būdo žmonės. Į jų sodybą bijo užeiti ne tik laiškanešė (pastaroji be policijos sakė nekelsianti ten kojos), bet ir kaimynai, kiti gyventojai. Į namus nė karto nebuvo įsileista ir ambulatorijos slaugytoja, ateidavusi aplankyti ir apžiūrėti gimusių kūdikių. Net socialiniai darbuotojai (taip pat ir seniūnas) pas Šliažus vyksta tik lydimi nuovados inspektoriaus... Beje, net ir šių eilučių autorei buvo patarta geriau aplenkti sutuoktinių namus, tačiau tokie nuogąstavimai nepasitvirtino. Tiek Alvydas, tiek jo žmona buvo nusiteikę gana taikiai, nors ir buvo matyti, kad yra išgėrę... Beje, tik per šį pokalbį sužinoję, jog antrasis sūnus įtariamas sunkia liga, labai nustebo. Žadėjo pas jį važiuoti kitą dieną.
Nėra namų be dūmų
Kiek prisibijodami sakyti tiesą, kaimo gyventojai vis dėlto pripažino, jog tarp sutuoktinių kilę konfliktai ne visuomet baigiasi taikiai. Esą Dalia ne kartą bėgusi pas kaimynus šauktis pagalbos, prašydavusi kviesti policiją. Paklaustas, ar neskriaudžia žmonos, ar nebuvo jos subadęs peiliu, Alvydas, nuolankiai nuleidęs galvą, prisipažino, jog konfliktų buvę, tačiau nedaug. Be to, žmonai esą praėjusią vasarą tiktai bakstelėjęs peiliuku - vos vos įdūręs. Į klausimą, kodėl neįsileisdavę slaugytojos ar kitų darbuotojų, A. Šliažas tikino bijąs svetimų žmonių, nes įtariąs, jog gali būti užpultas...
Nors minėta šeima nėra įrašyta į probleminių šeimų sąrašus, susidarė nuomonė, jog vaikams čia nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, jie būdavę ilgesniam laikui paliekami be priežiūros. Tiktai ateityje paaiškės, ar sutuoktiniams bus leista auginti jaunėlį Eismantą Vincentą. Tiesa, viso pokalbio metu A. Šliažas nuolat pabrėždavo labai mylėjęs savo Alvyduką, iki smulkmenų pasakojo, kaip jį maitindavęs, kaip žaisdavęs ir juo rūpinęsis...
