Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai pasipiktinę iki tol jiems neužkliuvusios marijampoliečių poros cinišku poelgiu: Neringa S. (21 m.) ir Irmantas S. (20 m.) paliko Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) savo naujagimę ir, apsiskelbę, jog kūdikis mirė teišgyvenęs vos vieną parą, išvyko naujos laimės ieškoti į Angliją.
- Kai Nomedos vardu išgarsinta svajonių išsipildymo akcija skiria milžinišką visuomenės dėmesį tėvų atstumtiems vaikams, kai Lietuvoje pastebimai padaugėjo įtėviais tampančių žmonių, marijampoliečių poelgis šiame budinamo ir skatinamo gerumo kontekste atrodo mažų mažiausiai kaip bjaurus absurdas, - ieškojo taiklesnių žodžių VTAS specialistai. - Numetė ir paliko ilgai po širdim nešiotą savo vaikelį kaip nereikalingą daiktą: nei vardu, nei pavarde nepaženklino - lai šis ateityje eisiąs kryžiaus kelius, jeigu norėsiąs sužinoti savo šaknis. O šitos teisės iš žmogaus niekas negali atimti. Matyt, meksikietiškų serialų, kur žmogaus gyvenimas neretai paremtas neįtikėtinu melu, įtaka jau duoda savo vaisius ir jauniausiajai tėvų kartai. Dar gerai, kad tose "operose" parodoma, jog visi melai kada nors išaiškėja...
Ši graudi ir piktinanti istorija prasidėjo prieš kelias savaites, kai Marijampolės VTAS pasiekė KMUK medikų pranešimas, kad marijampolietė Neringa V. (tuo metu buvo dar nesusitvarkiusi prieš porą savaičių įregistruotos santuokos dokumentų) lapkričio 17 dieną klinikose pagimdė dukrytę. Medikai iškart neslėpė įtariantys, kad kūdikis gimė nesveikas. Tuoj pat gimdyvė pareiškė, jog ligonio vaiko ji neauginsianti. Medikai įkalbinėjo jaunutę moterį persigalvoti: aiškino, kad naujagimio atsiradimas šeimoje nėra loterija ar mugė ("laimėsiu ar pralošiu", "imsiu ar neimsiu"), įtikinėjo, kad pirmagimis subrandina moters iki tol neatsiskleidusius jausmus, tačiau Neringa buvo neperkalbama. Netrukus ji paliko mažylę ir išvyko į namus. Nesuteikė mergytei net vardo, nepasirūpino gimimo liudijimu, nepasiteiravo dėl jos ateities. Anot medikų, gimdyvę labiausiai nupurtė žinia, kad jos dukrelei iš tikrųjų konstatuotas Dauno sindromas ir įgimta širdies yda.
Dėl klinikose likusios ir niekieno nelankytos mažylės medikai kreipėsi į Marijampolės VTAS. Šio skyriaus specialistai turėjo vilties, kad gimdyvė bus pakeitusi savo nuomonę, todėl perdavė jai kvietimą atvykti pokalbio. Moters nesulaukę jie patys pravėrė jaunos šeimos buto duris. Nekviestus svečius pasitikęs jaunas vyriškis neprisistatė ir buvo nemaloniai kategoriškas: esą jokia Neringa bute negyvena! Po kelių dienų VTAS darbuotojai vėl nuvyko jiems jau žinomu adresu. Buto durų niekas neatvėrė - už jų tvyrojo nyki tyla. Teko kreiptis į laiptinės kaimynus.
- Buvome nustebinti, kai kaimynai pasakė, kad sutuoktiniai Neringa ir Irmantas ką tik išvyko į Angliją - esą tuo pačiu autobusu sausio 2-osios naktį, kuris nuslydo nuo kelio ir vertėsi, vos tik pervažiavo Lietuvos ir Lenkijos sieną, - sakė VTAS darbuotojai. - Neva juos ir per televiziją po nelaimės rodė: jaunutė moteris buvo globėjiškai prigludusi prie vyro ir viešai pasidžiaugė, kad jis nenukentėjo. Bet labiausiai mus pribloškė su užuojauta išsakytas kaimynų aiškinimas, kad šie sutuoktiniai vaikelių nebeturi - esą ne vienam guodėsi, kad jų kūdikis gimė nesveikas ir po paros mirė.
Bevardžio kūdikio likimu susirūpinę VTAS darbuotojai suprato: mažylė papildė tų 6 500 nelaimėlių, kuriuos Lietuvoje atstūmę gimdytojai, būrį. Specialistas Gintas Pajaujis, ėmęsis tvarkyti paliktos mergytės dokumentus, suteikė jai Almutės vardą. Lietuvos prezidento žmonos garbei. Tokią patirtį Marijampolės VTAS turi nuo anksčiau - gimdytojų atstumtus vaikelius įregistruoja žymių, laimingų žmonių vardais, tarsi nors kruopelytę to "svorio" su vardu perimtų ir mažasis nelaimėlis: jau yra Algirdas, Justinas, kita Alma...
- Joks teisės kodeksas nenuteis tėvų už tai, kad paliko savo vaikelį (juk nenužudė) - juolab ligotą, - sakė VTAS specialistė Rūta Šaknaitienė, - tačiau buvo galima tą patį padaryti žmoniškai, pagal širdies kodeksą: įregistruoti dukrelę, kurį laiką maitinti motinos pienu ir vėliau oficialiai patikėti ją ligotų vaikučių globos įstaigai. Vaikelis galbūt būtų lankomas, paaugęs bent žinotų, kas jo tėvai, ir jaustųsi mylimas, reikalingas - nesužeistas.
VTAS darbuotojai teigė, kad Almutės tėvai, beje, turintys specialųjį vidurinį išsilavinimą, tiesiog pabėgo nuo bejėgio kūdikio kaip nuo maro - net į užsienį. Jie sakė netikį, kad "tokia palikta nuodėmė" padės sutuoktiniams svetimoj šaly pradėti naują ramų gyvenimą. Baisiausia, kad ir Alytaus rajone gyvenantys Neringos artimiausi giminaičiai įtikinti, esą nelaimingoji mamytė neteko kūdikio, kuris jau buvo apraudotas.
Jeigu mažąja Almute nesusidomės nė vieni jos seneliai, dabar sužinoję tikrąją tiesą, mergytė bus įkurdinta Alytaus kūdikių namuose. Su savo liūdna istorija, kuri nebesutelpa į kelis popieriaus lapus, nors pragyventa dar tiek nedaug. Tada VTAS darbuotojai kantriai lauks žinių iš Anglijos - gal sutuoktiniai parvyks, gal laišką atsiųs. "Bėgliai" turėtų oficialiai patvirtinti, jog atsisako dukrelės. To reikia, kad gimdytojams teismo keliu būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia ir atstumtoji patektų į vaikų, siūlomų įsivaikinti, sąrašą.
Kaip teigia medikai, Dauno sindromas - genetinė liga, dėl kurios daugelį vaikučių sėkmingai augina patys tėvai. Šiems ligoniukams itin reikalingas dėmesys ir šiluma, aktyvus bendravimas - tada jie lavėja ir tobulėja. Šiaip "dauniukai" lėčiau vystosi ir fiziškai, ir psichiškai, yra išskirtinių veido bruožų, tačiau labai meilūs, draugiški, prieraišūs ir todėl itin malonūs.
- Negi užsieniečių širdys kitokios, kad jie ir ligotus vaikelius - net svetimus - augina? - retoriškai stebėjosi Almutės likimą "styguojantys" VTAS darbuotojai.
