Remigijus RAINYS
Skaudi nelaimė ištiko Kėdainių rajone, Būdų kaime, gyvenančią Jordano ir Jūratės Lopetaičių šeimą. Vyriausias jų sūnus, devynmetis Mantas, iš tėvo nelegaliai laikomo šautuvo nušovė šešiametį brolį Aurimą.
Į varganą sodybą Būdų kaime trisdešimt dvejų metų Jordanas Lopetaitis ir trejais metais jaunesnė jo žmona iš Kėdainių atsikėlė bene prieš dešimt metų, kai tik susituokė. Pasak Jordano, maždaug tuo metu jis ir aptiko krosnyje išmūrytoje ir tik metalinėmis durelėmis uždengtoje angoje veikiausiai ankstesnių sodybos šeimininkų paliktą seną šešiolikto kalibro medžioklinį dvivamzdį "Darnes", kurį nusprendė pasilaikyti savigynai - maža kas gali šiais neramiais laikais užklysti į šalia miško stovinčią trobelę. Baimindamasis užpuolikų, J. Lopetaitis šautuvą laikė užtaisytą, nors tai griežtai draudžia visos ginklų laikymo taisyklės ir instrukcijos.
Vienas po kito šeimoje gimė berniukai Mantas, Paulius ir Aurimas, o gyventi darėsi vis sunkiau. Nei Jordanas, nei Jūratė nuolatinio darbo neturi. Sodyboje nėra nei tvarto, nei kluono, o apšepusi trobelė prašyte prašosi remonto, kai kurie langai net neįstiklinti, jų kiaurymės užkaltos polietileno plėvele. Žiemą J. Lopetaitis šiek tiek užsidirba kirsdamas mišką, o vasarą triūsdamas agurkais garsaus krašto ūkininkų šiltnamiuose. Žmona dažniausiai šeimininkauja namuose. Vyresnieji Mantas ir Paulius jau mokosi Lančiūnavos devynmetės mokyklos pradinėse klasėse, o pagrandukui Aurimui tik sausio 15 dieną būtų sukakę septyneri. Jordanas tikino, kad vaikai namie laikomu ginklu nesidomėjo, tačiau berniukai prisipažino, jog ir anksčiau, kai tėvų nebūdavo namie, su šiuo šautuvu žaisdavo karą. Pasak J. Lopetaičio, ginklas niekuomet nebūdavo išimamas iš krosnies angos, tačiau Lančiūnavos girininkijos darbuotojai įtarinėjo, kad prie pat miško gyvenantis vyriškis skurdų šeimos racioną retkarčiais papildydavo nusišaudamas kokį žvėrelį. Vis dėlto brakonieriaujant Jordanas nė karto nebuvo sučiuptas.
Nelaimės dieną į mišką išsiruošė abu vyresnieji Lopetaičiai. Jordanas ir Jūratė ketino prisikirsti malkų ir parsigabenti jas laikinojo darbdavio paskolintu traktoriumi. Tėvai malkavo netoliese, gal tik penkios minutės kelio nuo namų. Vieni likę Mantas, Paulius ir Aurimas sumanė vėl pažaisti karą ir nedvejodami išsitraukė šautuvą iš slaptavietės. Netikėtas šūvis nuaidėjo, kai dvivamzdis buvo Manto rankose. Iš vamzdžio išlėkę stambūs šratai pataikė mažajam Aurimui į galvą, tiesiog ištaškė smegenis ir išdaužę virtuvės langą išlėkė į lauką. Aurimas susmuko ant medinių grindų, aplink jį sparčiai plėtėsi kraujo klanas. Mantas ir Paulius šaukdami išbėgo į mišką ieškoti tėvų, tačiau šie jau buvo išgirdę vaikų šauksmus ir ruošėsi grįžti namo. Prieš vienuoliktą valandą ryto Kėdainių rajoninės ligoninės medikams buvo pranešta, kad Būdų kaime sužalotam mažamečiui galva perskelta kirviu. Atskubėję gydytojai vaiką rado jau nebegyvą ir nesunkiai nustatė, kad mažylis nušautas.
Įvykį tiria Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra, iškėlusi baudžiamąją bylą dėl neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo. Kad ir kaip būtų nubaustas Jordanas Lopetaitis, paskirtoji bausmė nebus skaudesnė už jauniausiojo sūnaus netektį. Pradžioje ilgokai nesupratęs, jog atsitiko nepataisoma nelaimė, dėl brolio mirties labai išgyvena ir lemtingąjį šūvį paleidęs Mantas.
