Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Po pernykštį lapkritį įvykusio Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus apsilankymo Čiobiškio specialiuosiuose vaikų globos namuose buvo laikinai sustabdytas nepilnamečių siuntimas į specialiąsias vaikų globos įstaigas. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai įsitikinę, jog tai nebuvo geras sprendimas. Ne taip seniai, rugpjūčio 27 dieną, Švietimo ir mokslo ministerija sudarė tarpžinybinę komisiją, kuri spręs nepilnamečių siuntimo į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus tikslingumą. Ministerijos nuomone, pastaruoju metu pasitaikė nemažai atvejų, kai į šias įstaigas patekdavo vaikai už mokyklos nelankymą, blogą elgesį ir t. t., todėl dabar prašoma, prieš rašant rekomendacijas, atidžiai išanalizuoti nepilnamečių siuntimo į minėtas specialaus režimo įstaigas tikslingumą ir teigiama, jog šio tipo įstaigose turėtų būti ugdomi tik teismo sprendimu nukreipti arba sunkius teisėtvarkos pažeidimus padarę nepilnamečiai. Kiti blogai besielgiantys paaugliai turėtų būti globojami apskričių bei savivaldybių priežiūros įstaigose, jaunimo mokyklose, globos institucijose, šeimynose ir panašiai.
Švietimo ministerija nuėjo lengviausiu keliu
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė įsitikinusi, jog priimdama sprendimą tik teismo keliu siųsti vaikus į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus Švietimo ir mokslo ministerija nuėjo lengviausiu keliu. Kontrolierė neneigė, jog patikrinus visas keturias specialiąsias vaikų globos įstaigas (Čiobiškio, Gruzdžių, Vilniaus bei Veliučionių) buvo atskleista daug trūkumų ir netvarkos, tačiau padėtis šiose įstaigose pastebimai keičiasi į gerąją pusę (ypač Čiobiškyje). Dėl vaikų siuntimo į šias įstaigas dalinio sustabdymo sunerimo daugelis VTAT darbuotojų. Blogiausia tai, jog tokį sprendimą Švietimo ir mokslo ministerija priėmė viena, su niekuo nepasitarusi, apie tai neinformavusi kontrolierės, kurios vadovaujama institucija geriausiai žino apie esamą padėtį, suvokia, ką reikia daryti. G. Imbrasienės nuomone, šios problemos negalima perkelti ant bendruomenių (savivaldybių) pečių, nes tai jau yra visos valstybės mastu spręstina problema, todėl į šį darbą turėtų būti įtraukta ne viena institucija. Žinoma, specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus reikia ne ardyti, o koreguoti veiklą, darbą su vaikais, diegti socialinio užimtumo programas. (Beje, jau sklando gandai, kad norima išformuoti Čiobiškio specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus.)
Be specialiųjų vaikų globos įstaigų neišsiversime
LR VTAT kontrolierės patarėjas Aurimas Miškinis patikino, jog kiekvienas iš mūsų norėtų, kad minėtų namų neliktų, tačiau įvertinus realią situaciją darosi aišku, jog greičiausiai be korekcinio tipo auklėjamųjų vaikų globos namų neapsieisime dar ilgą laiką. Užsienio šalių patirtis bei praktika rodo, kad net ir išsivysčiusiose bei ekonomiškai pajėgiose šalyse tokie namai egzistuoja. A. Miškinio teigimu, Lietuvoje yra vykdoma nepilnamečių kriminalinės justicijos programa (apie tai kalba Švietimo ir mokslo ministerija, nes būtent ji yra specialiųjų vaikų globos namų steigėja, vaikų teisių apsaugos tarnybos), kuri numato tokio tipo įstaigų vystymąsi į tris grandis - minimalios, vidutinės (į jas patektų specialaus korekcinio tipo įstaigos) ir maksimalios priežiūros (nepilnamečių tardymo izoliatorius ir auklėjimo darbų kolonija) globos namus. Šiuo metu atsiranda vaikų, kurie dar nenusikaltę, tačiau daro įvairius pažeidimus, kelia grėsmę savo bendraamžiams ir visuomenei. Vis dėlto jų veikla nepatenka nei į Administracinių teisės pažeidimų, nei į Baudžiamojo kodekso rėmus. Anksčiau tokie vaikai patekdavo į specialiuosius vaikų globos namus, o dabar susidarė tokia situacija, kad darosi sunku nuspręsti jų likimą. Šie vaikai tarsi iškrenta iš globos sistemos ir, kaip pabrėžė A. Miškinis, kabo tarp dangaus ir žemės.
