• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

V. Adamkus: prezidentas - ne "batka" Machno

Lietuvą ištikusi krizė išryškino daug valstybės ir visuomenės bėdų. Apie kas Eltos korespondentas kalbėjosi su prezidentu Valdu Adamkumi.

REKLAMA
REKLAMA

- Politinio skandalo fone, menkėjant Prezidento institucijos prestižui, pasigirsta vertinimų, kad Lietuvai apskritai nereikia visuotinai renkamo prezidento. Kokia jūsų nuomonė?

REKLAMA

- Manau, kad siūlymas atsisakyti Prezidento institucijos yra vertas visuomenės diskusijų. Idėja panaikinti šią instituciją atrodo labiau pagrįsta negu sumanymas prezidentą rinkti Seime. Tačiau diskutuoti šia tema reikia ramiai. Būtų blogai, jei iš vienos nesėkmingos istorijos pultume daryti skubotas išvadas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasverkime visus argumentus. Matykime visus demokratinei valstybei kylančius pavojus. Juk šiandieninė politinė krizė parodė vieną dalyką: dabar esanti skirtingų valdžios institucijų galių pusiausvyra mums leidžia apginti demokratinę valstybę. Netinkamus prezidento veiksmus stabdo Seimas. Jei antidemokratiškai elgtųsi Seimo dauguma, ją galėtų stabdyti prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gerai pagalvokime: ar reikia šiandien atsisakyti tokių demokratijos saugiklių? Ar po rinkimų pamatę naują Seimo daugumą nepasigesime prezidento kaip Konstitucijos garanto?

- Kodėl 2000-ųjų pavasarį parėmėte "naujosios politikos" bloką? Ar šis politinis sumanymas pasiteisino?

REKLAMA

- Nepaisant jį ištikusios dalinės nesėkmės, jis pasiteisino. Šiandien Lietuva - ant NATO ir Europos Sąjungos slenksčio. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis yra mūsų valstybės vakarietiškos krypties garantai.

O ką matėme 2000-ųjų pradžioje? Po Lietuvą važinėjo neseniai sukurtos socialliberalų partijos autobusai ir agitavo prieš Lietuvos stojimą į NATO. Po tokios agitacijos socialliberalai, nušlavę tradicines partijas, triuškinamai laimėjo savivaldos rinkimus. Jiems padedant Kauno meru tapo ekstremistas, kuris stulbino Vakarus antisemitiniais pareiškimais ir kurį sveikino pats Vilniaus universiteto rektorius.

REKLAMA

Todėl po 2000 metų savivaldos rinkimų ir kreipiausi į Seimo partijas, kviesdamas atnaujinti politiką, partijų ir visuomenės dialogą, atsigręžti į regionus, į skurstančiąją visuomenės dalį, kad Lietuva nebūtų išblokšta iš pasirinkto Vakarų kelio.

- Viktoro Uspaskicho ir Valentino Mazuronio vadovaujamos partijos išsirutuliojo iš "naujosios politikos" bloko partijų - socialliberalų ir liberalų. Kaip vertinate šiuos naujus darinius?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Iš jūsų vadinamojo "naujosios politikos" bloko "išsirutuliojo" ne tik Viktoras Uspaskichas ir Valentinas Mazuronis, bet ir Gintaras Steponavičius, Artūras Paulauskas, dabartiniai ministrai Algirdas Monkevičius, Antanas Valionis, Linas Linkevičius, Vilija Blinkevičiūtė ir kiti politikai.

Kaip vertinu Darbo ir Liberalų demokratų partijas? Apie Darbo partiją dar sunku ką nors pasakyti. Atrodo, kad energijos ir pinigų jai užtenka. Ji sumaniai naudojasi kitų partijų padarytomis klaidomis, jų pasyvumu.

REKLAMA

Manau, kad tradicinės partijos turėtų ne primityviai piktintis šios partijos populiarumu, bet daugiau pakrutėti, stipriau su ja konkuruoti savo idėjomis ir veikla. Tokia konkurencija mūsų demokratijai galėtų išeiti į naudą.

Liberalų demokratų veikla, mano supratimu, jau peržengė parlamentinės demokratijos ribas. Juk jie organizuoja mitingus, kuriuose raginama išvaikyti Seimą. Civilizuotoje valstybėje liberaldemokratai neišvengiamai turėtų likti tik užribio grupe. Neatsitiktinai jų pagrindiniai sąjungininkai šiandien yra Visvaldas Mažonas ir Vytautas Šustauskas.

REKLAMA

- Kaip manote, ar Algirdas Brazauskas turėtų kelti savo kandidatūrą, jei šiemet vyktų prezidento rinkimai? Ar galvojate kelti savo kandidatūrą?

- Iš tiesų valdančiajai Socialdemokratų partijai, jos vadovui, visiems jos nariams šiandien tenka didžiulė asmeninė atsakomybė už tolesnį mūsų tautos likimą. Manau, kad premjeras Algirdas Brazauskas dėl kandidatavimo apsispręs taip, kaip reikalaus mūsų valstybės interesai. Aš savo kandidatūros nekelsiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Prezidentas Rolandas Paksas dažnai įvardija Lietuvą sukrėtusį žemėtvarkininkų skandalą kaip savo nuopelną. Ar jūsų kadencijos metu jus buvo pasiekusi kokia nors informacija šiuo klausimu?

- Ištirti žemėtvarkininkų skandalą Specialiųjų tyrimų tarnybos paprašė ne prezidentas Paksas, bet Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas. Tokia yra tiesa.

REKLAMA

- Jei jums būtų kilęs įtarimas (juo dabar teisina savo veiksmus prezidento R. Pakso aplinka), kad Valstybės saugumo departamentas dirba "nešvariai", kokių veiksmų, kaip valstybės vadovas, būtumėte ėmęsis?

- Tokiems įtarimams aiškintis yra prokuratūra. Jei įtarimai pasirodytų pagrįsti, juos pristatyčiau Seimui ir kviesčiau daryti bendrą politinį sprendimą. Bet Respublikos prezidentui stoti į viešą karą su savo Valstybės saugumo departamentu kitos valstybės įtartinų verslininkų pusėje ir taip elgtis savo šalies narystės NATO išvakarėse - tokių dalykų net juodžiausiame sapne negalėjau įsivaizduoti.

REKLAMA

- Kokiu tikslu Mečys Laurinkus jus supažindino su kontrabandos schemomis, jei jokių veiksmų nesiūlė imtis? Ir kodėl su teisėjų skandalu susijusi medžiaga buvo paviešinta tik 2003 metų vasarą?

- To turėtumėte klausti ne manęs, o M. Laurinkaus. Beje, kokių veiksmų prieš kontrabandininkus teisinėje valstybėje galima siūlyti imtis prezidentui? Demokratinės Lietuvos prezidentas - ne "batka" Machno. Kovoti su kontrabandininkais privalo teisėsauga.

REKLAMA
REKLAMA

M. Laurinkus, kaip ir kitų specialiųjų tarnybų vadovai, supažindindavo mane su informacija, kurią turėjau žinoti kaip pareigūnas, atsakingas už valstybės užsienio politiką ir jos saugumą. Bet niekada nesikišau į jokį operatyvinį tyrimą. Mano supratimu, to daryti teisinės, demokratinės valstybės vadovas negali. Už operatyvinį tyrimą, jo eigą atsako specialiosios tarnybos, teisėsauga. Šitos institucijos ir turi spręsti, kada kokią medžiagą perduoti prokuratūrai, kokią išviešinti. Supraskime: operatyvinė medžiaga renkama rizikuojant žmonių gyvybėmis, ja keičiamasi su užsienio tarnybomis, atliekamos bendros tarptautinės operacijos. Todėl labai pavojinga šią medžiagą paversti vietos politikų žaisliuku. Kyla rimtas pavojus žmonių teisėms ir laisvėms, kai politikai mėgina tapti operatyviniais darbuotojais ar ima tokius vaidinti savo viešųjų ryšių patarėjų primokyti.

- Ačiū už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų