Sigitas Stasaitis
Prisipažinkite sąžiningai - jei tamstos moteris, užuot virusi vakarienę, nuolat girta griuvinėtų ant stalo, ar ilgai susilaikytumėte tokią nepamokęs? Nesusilaikė ir geležinkelietis Petras Stakutis - supyko ant savo Janinos, kuri griūdama sulaužė paskutinį stalą. Tačiau taip nutiko, kad delnu aptalžyta moteriškė po kelių parų mirė. Petras vadina didžiausia pasaulyje neteisybe, kad dėl Janinos mirties buvo pripažintas žmogžudžiu ir nuteistas kalėti net 10 metų!
38 metų Petras Stakutis - vyras, kokių Lietuvoje tūkstančiai. Ne, jis toli gražu ne blaivininkas, tačiau išgėręs šlakelį, kitą rytą skubėdavo į darbą, stengėsi, kad būtų kuo maitinti savo šeimą. Nedidelė ta Petro šeima - vien sugyventinė Janina, tačiau ir ją gi reikėjo rengti bei maitinti, o kur dar mokesčiai už Radviliškyje, Maironio gatvėje, nuomojamą butą? Tad dienomis P. Stakutis Radviliškio lokomotyvų depe kruvinais krumpliais plaudavo filtrus. Grįžusį po sunkaus darbo vyrą sugyventinė Janina neretai pasitikdavo ne su karšta vakariene, o nugriuvusi girta lovoje. Kaip ir kiekvieną vyrą, Petrą toks moters pasileidimas nervindavo. Ne kartą jis ir gražiuoju, ir piktuoju prašė Janinos mažiau lakti, susiimti, tačiau visi žodžiai - kaip nuo žąsies vanduo. Ką čia slėpti - praradęs kantrybę Petras ir balsą pakeldavo, ir ne kartą Janinai nestipriai užvožęs buvo, bet moteris nesikeitė.
Pernai vasario 16-ąją, penktadienį, Lietuva, žinia, šventė nepriklausomybės metines. Kitą rytą P. Stakutis su savo Janina nuo pat ryto taisė sveikatą alumi. Pas porelę į svečius užsuko kambario savininkas Vytautas su besilaukiančia žmona Edita. Atvykėlis pareiškė paimsiąs nuompinigius, bet po oficialiosios susitikimo dalies įvyko šventė - išgertuvės. Negėrė vienintelė nėščioji Edita, tačiau jos vietą prie stalo užėmė užsukusi kaimynė Audronė.
Janina ir vėl pirmoji pasigėrė. Dėl savo moters susigėdęs P. Stakutis ją aprėkė, nesusivaldęs net į sieną buvo paleidęs peleninę. Petras tikina prie svečių Janinos nemušęs - ji pati jau griuvinėjo, eidama į virtuvę kliuvo už durų, todėl galėjo jau tada susitrenkti galvą.
Svečiams išėjus, Janina virtuvėje vožėsi visu ūgiu aukštielninka. Po to ji atsvirduliavo į kambarį ir netikėtai vėl dribo ant stalo. Pastarasis ir taip silpnas buvo, o užgriuvusi Janina baldą visiškai pribaigė, staliukas išsižergė. To jau buvo per daug. Pašokęs Petras bandė pakelti savo moterį, tačiau ši nebesilaikė ant kojų. Pačiupęs už drabužių vyras girtąją nutempė ir numetė į lovą. Užuot padėkojusi Janina kažką bandė piktai veblenti. P. Stakutis neneigia nesusivaldęs tris kartų pliaukštelėjęs moteriai per veidą. Bet nesmarkiai ir ne kumščiu, o tik delnu. Po to Janina užknarkė girtu miegu, o Petras irgi nuėjo miegoti. Sekmadienį pora išgertuvių neberengė, gal tik atsigaivino alumi.
Pirmadienį, vasario 19-osios rytą, Petras atsikėlęs išėjo į darbą. Grįžęs vakare moterį rado dar lovoje. Janina niekuo nesiskundė, bet kalbėjo nerišliai. Nutaręs, kad moteriškė, matyt, ką nors susiradusi vėl išgėrė ir apspango, P. Stakutis jos nejudino. Tas pats pasikartojo ir antradienį - Janina visą dieną prasivoliojo lovoje. Ir tik trečiadienį, vasario 21-ąją, grįžęs iš darbo P. Stakutis sunerimo, kodėl jo sugyventinė kelinta para nesikelia. Jis ėmė ją kamantinėti, klausinėti, ar kur neskauda. Janina nebekalbėjo, todėl išsigandęs P. Stakutis iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Apžiūrėję moterį, medikai ją išvežė į ligoninę. Petras jau ruošėsi ligonę aplankyti, tačiau po kelių valandų gavo pranešimą iš ligoninės, kad jo Janinos nebėra. Taip ir neatsigavusi moteris mirė.
Kadangi ant moters veido ir kūno buvo matyti mėlynių bei apibrozdinimų, P. Stakutis medikams ir pareigūnams sąžiningai papasakojo, kaip viskas buvo - kaip Janina švęsdama padaugino, girta griuvinėjo.
Rimtos Petro bėdos prasidėjo po savaitės - vasario 27-ąją. Atvykę kriminalistai radviliškietį suėmė. Nusivežę į komisariatą pareigūnai P. Stakučiui po nosim kyštelėjo teismo medicinos ekspertų išvadą, jog Janina mirė nuo insulto - kraujui išsiliejus ant smegenų. Tačiau, pasak specialistų, mirtį sukėlė sumušimai, kurie negalėjo būti padaryti vien pačiai moteriai griūvant, dalis mėlynių ant veido atsirado suduodant kažkokiu daiktu - tikėtina, ranka. Gali būti, kad kraujagyslė galvoje trūko būtent po kažkurio šitų smūgių ranka.
Kad ir kaip Petras įrodinėjo, jog tikrai savo moters nedaužė, nežalojo ir juolab nežudė, niekas jo neklausė. Dėl nužudymo buvo iškelta baudžiamojo byla ir suimtasis 3 mėnesius tupėjo už grotų, kol buvo tardomas. Gegužės 28-ąją prokurorai P. Stakutį paleido duodami pasirašyti, jog niekur nesumanytų dingti - greitai laukia teismas.
Prasidėjus teismui P. Stakutis dar turėjo vilties įrodyti savo teisybę. Geležinkelietis išsigando išgirdęs, kai prokuroras pareikalavo jį patupdyti net 11 metų! Petro liudijimai apie nesveikas, pragertas Janinos kraujagysles, pačios griuvinėjimus ant stalo ir po stalu ir teisme nieko nejaudino. Vienas vienutėlis popierėlis su ekspertų išvadomis nusvėrė visus teisiamojo argumentus.
Išklausyti nuosprendžio P. Stakutis atėjo sunkiai slėpdamas jaudulį. Vyras išsigandęs dairėsi, vis nerasdamas vietos nuo darbo pajuodusioms savo rankoms. Apie geležinkeliečio skurdą bei nepriteklių bylojo vietoj batraiščių įvertos trumpos virvutės. Kai teisėjas paskelbė, jog P. Stakutis nuteisiamas kalėti 10 metų, į teismo salę įėję du policininkai vyrui ant drebančių rankų uždėjo antrankius.
"Teisėjau, šitoje byloje yra labai daug neteisybės!" - dar spėjo teisėjui liūdnu balsu pasakyti išvedamas nuteistasis.
S. Stasaičio nuotr.
(Stakutis-P.jpg) Kalėti 10 metų nuteistas P. Stakutis šiandien žino, kad prie moterų geriau nekišti rankų.
